51 DALIS

                                    

                                          
Šyryt Harry balsą išgirdau anksčiau negu visda. Sunkiai pramerkiu akis ir suprantu, kad šiandien išvykimo rytas. Reikia keltis, ruoštis, susidėti daiktus ir važiuoti į oro uostą. Sveikata vakar vėl pablogėjo.. Harry vakar išsitempė mane iš klubo ir parvežė į viešbutį ir visą vakarą man glostė galvą laukdamas kol užmigsiu, man sekėsi sunkiai, nes galva vis sukosi ir vos užsimerkusi atsidurdavau milžiniškame sukuryje, nuo kurio mane pradėjo pykinti. Iš tiesų nenoriu prisiminti vakar vakaro. Jei ne Harry būčiau likusi vakarėlyje ir turbūt ten pat nudvėsusi.
                          
- Tau gal padėti išlipti? -pasisiūlo Hazz primindamas man, kad šiandien yra šiandien ir nereikia galvoti apie vakar.
                          
- Ne aš galiu pati. -šyptelėjau ir sukaupusi visas jėgas atsistojau iš lovos ir kaip kiekvieną rytą nuėjau į vonią. Atsiprausiau, susitvarkiau plaukus, apsirengiau ir išėjusi iš vonios susitikau su Harry žvilgsniu.
                          
- Kaip ir kiekvieną rytą marš valgyti. - jis džentelmeniškai atidaro duris.
                          
- Mhmmm. -atsidusau ir išėjau į koridorių.
                          
- Vis dar nepasitikiu tavo sveikata. -kruptelėjau kai pajutau, kad Harry paėmė mane ant rankų.
                          
- Nuleisk mane, aš turiu kojas ir pati galiu eiti. -klykiau ant viso viešbučio.
                          
- Ššš, kiti dar miega. -mane ramino Harry.
                          
Ačiū dievui greit atsidūrėmė prie kavinukės ir Harry nuleido mane žemyn.
                          
- Daugiau taip nedaryk. -pasakiau kai atsisėdome prie savojo staliuko.
                          
- Nepažadu. -Harry veide atsirado šelmiška šypsenėlė.
                          
Padavėjai priėjus, Harry užsakė to pačio kaip ir kiekvieną rytą.
                          
- Ne. Užteks ir vienos porcijos makaronu vaikinui, man vištienos salotų. -pasakiau nespėjus padavėjai nueiti.
                          
- Supratau. -padavėja šypteli ir dingo mums iš akių.
                          
- Kodėl tu taip darai? Tos salotos ne maistas. -Harry pyktelėjo.
                          
- Kam maistas kam ne. Tu galvoji man dar neatsibodo tie makaronai? -taip pat buvau pikta.
                          
- Juk pati žinai, kad mane Amber užmuštų sužinojusi, kad leidau tau valgyti tik salotas. -Harry pažiūrėjo į mane beviltišku žvilgsniu.
                          
- Žinau, todėl nei tu nei aš jai nesakysim apie šį rytą. -šyptelėjau.
                          
- Neįsivaizduoju kodėl tavęs klausau. -Harry nusisuko į langą.
                          
Kavinėje pasigirdo skardus juokas. Pažvelgiau įėjimo link. Į kavinukę sugūžėjo Amber, Niall, Louis, Zayn, Liam ir pats Paul. O neee, AMBER, jei ji pamatys, kad valgysiu salotas man ir Harry kapiec.
                          
- Kaip manai ką darom, kad ji nesužinotų, kad salotas užsisakiau aš? -pasakiau pasilenkusi arčiau Harry.
                          
- Tai kai padavėja atneš salotas aš pasiimsiu jas o tu makaronus? -Harry pakėlė antakius.
                          
- Okey. -mirktelėjau viena akimi.
                          
Tikiu, kad juokingai atrodėm iš šono, tačiau svarbu jie nežinojo kokį klausimą sprendėm.
                          
- Labas rytas žirniukai! - prilėkė prie mūsų staliuko Amber, o visi kiti jai iš paskos.
                          
- Mes ne žirniukai. -tuo pat metu su Harry pasakėm ir pažiūrėje vienas į kitą pradėjom juoktis. 
                          
Visi prapliupom juoku ir kavinėje tvyravusi tyla užsipildė gera energija.
                          
- Tai jau užsisakei puse meniu? -kumštelėjo mane Amber.