4. Pirmoji Aistra

                                    

                                          
4. 
                          
"PIRMOJI AISTRA" 
                          
*Zayn akimis* 
                          
Nežinau kas nutiko, bet panorau to žaidimo, kurio Joe sakė jau atsisakiau. Tačiau juk tai įaugę mano kraujyje. 
                          
Užguliau Milą ir stebėjau jos reakciją. Matėsi, kad ji išsigandusi. Kaip seniai turėjau šią valdžią savo rankose... 
                          
- Zayn, prašau... Atsitrauk. - sušnabždėjo mergina. 
                          
Prilaikiau savo svorį virš jos, viena ranka nubraukiau jos plaukus į šoną ir už smakro kiek kilstelėjau jos galvą. Jos akys buvo pilnos baimės. 
                          
- Manai galėčiau tave nuskriausti? - kilstelėjau antakį. 
                          
- Nežinau... Nepažįstu tavęs. - pratarė mergina. 
                          
Apsilaižiau lūpas, kai mano akys tyrinėjo ją. Ant jos kaklo mačiau taip reikiamą grandinėlę su raktu. Tačiau juk negaliu tiesiog jos nuplėšti jai nuo kaklo. 
                          
- Kas būtų jei leisčiau tau patirti tai, ko abejoju ar esi patyrusi? - žvelgiau į jos akis. 
                          
Jos žvilgsnis, tarsi susirakino su manuoju. Mačiau, kad ji vis dar bijojo, bet tuo pačiu, dalelė jos norėjo ir iššūkių. Tad ilgiau nebelaukiau ir pabučiavau ją. 
                          
Niekada nebuvau švelnus, tad tai kažkas naujo buvo ir man. Tačiau mano trumpas švelnumas pamažu virto grubumu... Nelaukiau atsakymo iš jos, tiesiog iškėliau jos rankas jai virš galvos ir prispaudžiau prie lovos. Įsitaisiau tarp jos kojų ir palikau jos lūpas, ėmiau glamonėti kaklą. Nežinau ar planuotai, ar ne, bet vos tik sukandau odą, jos lūpas paliko tyli dejonė. 
                          
Kiek atsitraukiau ir pažvelgiau į ją. 
                          
- Ką tu darai? - ji buvo sumišusi ir nesuprato kas vyksta. 
                          
Akivaizdu, ji niekada to nejautė ir net jos kūnas ją išduoda. 
                          
- Galėčiau dabar pat tave išdulkinti. - suurzgiau. 
                          
Ji aiktelėjo ir pasimuistė. 
                          
- Tačiau nedarysiu to vien todėl, kad apačioje yra mudviejų mamos. - prisiminiau. 
                          
Mergina giliai kvėpavo. Ji atrodė sumišusi, bet tuo pačiu ir norinti, kad toliau daryčiau tai ką pradėjau. 
                          
- Nors... Niekas nesakė, kad negalima žaisti... - prikandau lūpą, kai mano akys ir vėl nužvelgė merginos kūną. 
                          
Jos akys išsiplėtė vos išgirdus mano žodžius. Neabejoju, kad tai jai kėlė baimę. Juk ji nežinojo ko aš imsiuosi. 
                          
Be jokio jos pasipriešinimo, vėl pabučiavau ją. Mano laisva ranka nuslydo prie suknelės krašto ir palindo po ja, glosčiau merginos švelnią odą. Ji pasimuistė, tad dar kiek pakilau savo ranka po jos suknele. Mano lūpos vėl nuslydo ant jos kaklo. Pasigirso tyli dejonė. 
                          
- Nustok, prašau... - maldavo ji. 
                          
- Tu sakai viena, tačiau tavo kūnas neabejotinai kalba kitaip, lėlyte. - sušnabždėjau jai prie ausies. 
                          
Tuomet ji išraudo ir prikando lūpą. Sukrizenau dėl to. Išlaisvinau jos prikąstą lūpą. 
                          
- Nedaryk šitaip, tai verčia manyti, kad nori daug daugiau... - sukuždėjau. 
                          
Ji aiktelėjo. Paleidau jos rankas, tačiau nedaviau jai tiek laisvės, kad galėtų pabėgti. Iš baimės ir aistros išplėstomis akimis, ji žvelgė į mane, tarsi laukdama ką darysiu toliau. 
                          
Viena ranka nusileidau ties jos klubais ir pats ėmiau lengvai trintis į ją. Ji staiga suaimanavo. Savo delnus atrėmė į mano krūtinę, kiek stumtelėjo nuo savęs. 
                          
- Liaukis... - suinkštė. 
                          
- Tu tiesiog nevaldai savęs, pripažink tai, lėlyte. - sušnabždėjau jai prie lūpų. 
                          
Vėl pajudinau klubus ir sukėliau trintį. Mergina sudejavo, tad užčiaupiau ją bučiniu. Tą akimirką kažkas joje pasikeitė... Galbūt įsigilino į mano žodžius? Staiga pasirodė atsakas iš jos pusės. Ji apsivijo rankomis mano kaklą ir prisitraukė arčiau. Nenutraukiau bučinio, kaip tik jį pagilinau. Tuomet pajutau besileidžiančias merginos rankas mano krūtine žemyn. Jos sugriebė marškinėlių kraštus ir ėmė kelti į viršų. Kiek atsitraukiau ir rūbas greitai dingo nuo mano kūno. Merginos pirštai lėtai perbraukė per mano pilvo presą, krūtinę. Ji tyrinėjo kiekvieną mano raumenėlį, tatuiruotes taip pat. Suurzgiau, kai jos rankos braukė nematomą liniją ties mano džinais ir dalimi V linijos. Įsitempė visi mano raumenys, todėl tiesiog ėmiau glamonėti jos kaklą, o ji tik apsivijo mane rankomis. 
                          
- Žaidimas nelygus žaidmui, kai tu vis dar esi su visais rūbais, lėlyte. - priminiau jai. 
                          
Ji kiek nuraudo. Pakišau rankas po jos suknele ir spustelėjau vidinę šlaunies dalį. Mergina aiktelėjo ir pasimuistė. Švelniai sukau ratus aplink, erzinau ją. Aš nebūčiau aš jei negaučiau to ko noriu... Priliečiau ploną apatinių medžiagą ir Mila stipriai užmerkė akis, toks vaizdas, kad nejautė, kur laikau ranką... Pajudinau pirštus ir ji pašoko lyg gavusi elektros. Greitai atsitraukė nuo manęs. 
                          
- To jau per daug... - sumurmėjo sumišusi. 
                          
Nusijuokiau ir galiausiai nulipau nuo jos. Patryniau rankos pirštus tarpusavyje. 
                          
- Dabar žinai kiek daug galiu tau suteikti, lėlyte. - sukrizenau. 
                          
- Man to nereikia. - papurtė galvą. 
                          
- O tavo kūnas kalba visai ką kita... Tu jau pasiruošusi, o aš vos tave priliečiau. - kvaila šypsenėlė žaidė mano veide, kai žvelgiau į savo pirštus. 
                          
Mergina visa išraudonavo. Velnias, argi gali būti, kad ji tokia nekalta? 
                          
Nuo grindų pasiėmiau savo marškinėlius ir apsivilkau juos. 
                          
- Geriau jau visai nebūčiau tavęs sutikusi... - tyliai sumurmėjo. 
                          
Kilstelėjau antakį ir staiga, pasiremdamas į lovą, atsiradau prie pat jos veido. Ji vėl išsigando. 
                          
- Pamatysi, pati norėsi, kad duočiau tau daugiau. Norėsi to pati, Mila. - sušnabždėjau jai į lūpas ir pavogiau dar vieną bučinį, šįkart grubesnį. 
                          
Ji atstūmė mane, o tai man tik sukėlė juoką. Visgi mes kaimynai, išvengti susitikimų, tiesiog neįmanoma... 
                          
Nauja dalis su šiokiu tokiu veiksmu, todėl tikiuosi sulaukti jūsų nuomonių ir vote. :) 
Kaip manote, kas nutiks kitoje dalyje? Ar tarp Milos ir Zayn atsiras koks ryšys? O gal visgi Zayn prisimins savo kaip žaidėjo praeitį? 
                          
Autorė