Su tavim, aš su tavim kada svajoju,
ir svajonės daug gražesnės tos,
ties kapu ir ties obels žiedu baltuoju,
rodos, žvaigždės giedrios birtų ant kaktos…

Su tavim aš per pasaulį platų
žemės krašto eisiu pažiūrėt,
atsigert jaunystės amžinųjų metų
iš negęstančios aušros taurės.

Prie bedugnėn krentančio upelio
prikeliavus pasilenksi tu –
į tą šalį, į tą pačią šalį
aš keliauju su tavim kartu.

Pyderastas

Žąsinas