Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.
- tik - be kitų ar kažko toliau; išimtinai
tik: be kitų ar kažko toliau; išimtinai
Veiksmažodis; pagrindinės formos: tikti, tinka, tiko
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
tinku
|
tikau
|
tikdavau
|
tiksiu
|
tu
|
tinki
|
tikai
|
tikdavai
|
tiksi
|
jis, ji
|
tinka
|
tiko
|
tikdavo
|
tiks
|
mes
|
tinkame, tinkam
|
tikome, tikom
|
tikdavome, tikdavom
|
tiksime, tiksim
|
jūs
|
tinkate, tinkat
|
tikote, tikot
|
tikdavote, tikdavot
|
tiksite, tiksit
|
jie, jos
|
tinka
|
tiko
|
tikdavo
|
tiks
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
tikčiau
|
tiktumėme, tiktumėm, tiktume
|
2 asm.
|
tiktumei, tiktum
|
tiktumėte, tiktumėt
|
3 asm.
|
tiktų
|
tiktų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
tikime, tikim
|
2 asm.
|
tiki, tik
|
tikite, tikit
|
3 asm.
|
tetinka, tetinkie
|
tetinka, tetinkie
|
tik
- tik (lt) (sen.)
- Ei man daw tik anan̄ alman̄.
- Ji man davė tik vieną obuolį.
Etimologija neaiški. Giminiškas lietuvių k. tik, tiktai, latvių k. tikai.
tik
- tik (lt) (nau.)
Žr. dalelytė.
tik
- tik (lt) (nau.)
Žr. dalelytė.