Iš senosios anglų k. nosu, iš germanų prokalbės *nasō (plg. vakarų fryzų k. noas, olandų k. neus, vokiečių k. Nase), iš indoeuropiečių prokalbės *néh₂s (plg. sanskrito k. नासा (nāsā), senosios bažnytinės slavų k. носъ (nosŭ).