liktinu

Taip pat žr.: liktinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

liktinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. liktinas, mot. g. liktina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	liktinas	liktini	liktina	liktinos	liktina	-
kilm.	liktino	liktinų	liktinos	liktinų	-	-
naud.	liktinam	liktiniems	liktinai	liktinoms	-	-
gal.	liktiną	liktinus	liktiną	liktinas	-	-
įnag.	liktinu	liktinais	liktina	liktinomis	-	-
viet.	liktiname	liktinuose	liktinoje	liktinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	liktinasis	liktinieji	liktinoji	liktinosios	-	-
kilm.	liktinojo	liktinųjų	liktinosios	liktinųjų	-	-
naud.	liktinajam	liktiniesiems	liktinajai	liktinosioms	-	-
gal.	liktinąjį	liktinuosius	liktinąją	liktinąsias	-	-
įnag.	liktinuoju	liktinaisiais	liktinąja	liktinosiomis	-	-
viet.	liktinajame	liktinuosiuose	liktinojoje	liktinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. liktinas, mot. g. liktina.

liktinu

1. tas, dėl kurio reikia likti

Etimologija

<= likti, lieka, liko

---