kylama

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kylama (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kylamas, mot. g. kylama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kylamas	kylami	kylama	kylamos	kylama	-
kilm.	kylamo	kylamų	kylamos	kylamų	-	-
naud.	kylamam	kylamiems	kylamai	kylamoms	-	-
gal.	kylamą	kylamus	kylamą	kylamas	-	-
įnag.	kylamu	kylamais	kylama	kylamomis	-	-
viet.	kylamame	kylamuose	kylamoje	kylamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kylamasis	kylamieji	kylamoji	kylamosios	-	-
kilm.	kylamojo	kylamųjų	kylamosios	kylamųjų	-	-
naud.	kylamajam	kylamiesiems	kylamajai	kylamosioms	-	-
gal.	kylamąjį	kylamuosius	kylamąją	kylamąsias	-	-
įnag.	kylamuoju	kylamaisiais	kylamąja	kylamosiomis	-	-
viet.	kylamajame	kylamuosiuose	kylamojoje	kylamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kylamas.
• Skiemenys: ky-la-ma

kylama

1. ta, kurią kyla

Etimologija

<= kilti, kyla, kilo

Antonimai

    kylama: bendrai

nekylama (lt)

Vertimai

  kylama: bendrai

---