kertama

Taip pat žr.: kertamą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kertama (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kertamas, mot. g. kertama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kertamas	kertami	kertama	kertamos	kertama	-
kilm.	kertamo	kertamų	kertamos	kertamų	-	-
naud.	kertamam	kertamiems	kertamai	kertamoms	-	-
gal.	kertamą	kertamus	kertamą	kertamas	-	-
įnag.	kertamu	kertamais	kertama	kertamomis	-	-
viet.	kertamame	kertamuose	kertamoje	kertamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kertamasis	kertamieji	kertamoji	kertamosios	-	-
kilm.	kertamojo	kertamųjų	kertamosios	kertamųjų	-	-
naud.	kertamajam	kertamiesiems	kertamajai	kertamosioms	-	-
gal.	kertamąjį	kertamuosius	kertamąją	kertamąsias	-	-
įnag.	kertamuoju	kertamaisiais	kertamąja	kertamosiomis	-	-
viet.	kertamajame	kertamuosiuose	kertamojoje	kertamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kertamas.
• Skiemenys: ker-ta-ma

kertama

1. ta, kurią kerta

Etimologija

<= kirsti, kerta, kirto

---