artinu

Taip pat žr.: artinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

artinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. artinas, mot. g. artina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	artinas	artini	artina	artinos	artina	-
kilm.	artino	artinų	artinos	artinų	-	-
naud.	artinam	artiniems	artinai	artinoms	-	-
gal.	artiną	artinus	artiną	artinas	-	-
įnag.	artinu	artinais	artina	artinomis	-	-
viet.	artiname	artinuose	artinoje	artinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	artinasis	artinieji	artinoji	artinosios	-	-
kilm.	artinojo	artinųjų	artinosios	artinųjų	-	-
naud.	artinajam	artiniesiems	artinajai	artinosioms	-	-
gal.	artinąjį	artinuosius	artinąją	artinąsias	-	-
įnag.	artinuoju	artinaisiais	artinąja	artinosiomis	-	-
viet.	artinajame	artinuosiuose	artinojoje	artinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. artinas, mot. g. artina.

---

Veiksmažodis

artinu (vks., ties. nuos., es. l., vns., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: artinti, artina, artino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	artinu	artinau	artindavau	artinsiu
tu	artini	artinai	artindavai	artinsi
jis, ji	artina	artino	artindavo	artins
mes	artiname, artinam	artinome, artinom	artindavome, artindavom	artinsime, artinsim
jūs	artinate, artinat	artinote, artinot	artindavote, artindavot	artinsite, artinsit
jie, jos	artina	artino	artindavo	artins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	artinčiau		artintumėme, artintumėm, artintume
2 asm.	artintumei, artintum		artintumėte, artintumėt
3 asm.	artintų		artintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		artinkime, artinkim
2 asm.	artinki, artink		artinkite, artinkit
3 asm.	teartina, teartinie		teartina, teartinie

• žr. pagr. f. artinti, artina, artino

---