Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.
Veiksmažodis; pagrindinės formos: įraginti, įragina, įragino
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
įraginu
|
įraginau
|
įragindavau
|
įraginsiu
|
tu
|
įragini
|
įraginai
|
įragindavai
|
įraginsi
|
jis, ji
|
įragina
|
įragino
|
įragindavo
|
įragins
|
mes
|
įraginame, įraginam
|
įraginome, įraginom
|
įragindavome, įragindavom
|
įraginsime, įraginsim
|
jūs
|
įraginate, įraginat
|
įraginote, įraginot
|
įragindavote, įragindavot
|
įraginsite, įraginsit
|
jie, jos
|
įragina
|
įragino
|
įragindavo
|
įragins
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
įraginčiau
|
įragintumėme, įragintumėm, įragintume
|
2 asm.
|
įragintumei, įragintum
|
įragintumėte, įragintumėt
|
3 asm.
|
įragintų
|
įragintų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
įraginkime, įraginkim
|
2 asm.
|
įraginki, įragink
|
įraginkite, įraginkit
|
3 asm.
|
teįragina, teįraginie
|
teįragina, teįraginie
|
įragintų
<= į- raginti, ragina, ragino
įragintų
- tas, kurį įragino
<= įraginti, įragina, įragino <= į- raginti, ragina, ragino
įragintų (tarm.| ryt.)
<= įraginti, įragina, įragino <= į- raginti, ragina, ragino