Milanas Kundera
Išvaizda
Milanas Kundera (ček. Milan Kundera, 1929–2023) – čekų-prancūzų rašytojas, prozininkas, dramaturgas, poetas, eseistas.
Sentencijos
[keisti]- Ištikimybė suvienija mūsų gyvenimą, kuris antraip sutrupėtų į tūkstančius akimirkos įspūdžių.
- Koncentracijos stovykla – tai toks pasaulis, kur žmonės dieną naktį gyvena vienas šalia kito. Žiaurumas ir prievarta tėra antrinis (ir nebūtinai neišvengiamas) bruožas. Koncentracijos stovykla reiškia visišką privatumo sunaikinimą. – „Nepakeliama būties lengvybė“.
- Kuo sunkesnė našta, tuo gyvenimas artimesnis žemei ir tikresnis.
- Laimė yra pasikartojimų ilgesys. – „Nepakeliama būties lengvybė“.
- Meilė – tai kaip imperija: kai sunyksta idėja, gulusi jos pamatan, sunyksta ir ji pati. – „Nepakeliama būties lengvybė“.
- Ne būtinybė, o atsitiktinumas yra sklidinas burtų. Jeigu meilei lemta tapt neužmirštama, nuo pat pirmos akimirkos prie jos turi lėkti atsitiktinumai, tarsi paukščiai ant Pranciškaus Asyžiečio pečių. – „Nepakeliama būties lengvybė“.
- Norėčiau mylėti tave savo dirbtuvėje tarsi scenoje. Aplinkui būtų žmonės ir nė per žingsnį nedrįstų prisiartinti. Tačiau negalėtų nuo mūsų atplėšti akių…
- Nuo kančios žmonės dažniausiai bėga į ateitį. – „Nepakeliama būties lengvybė“.
- Personažai ne gimsta kaip gyvi žmonės iš motinos kūno, jie atsiranda iš vienatinės situacijos, sakinio, metaforos, kurioje nelyg riešuto kevale glūdi fundamentali žmogaus galimybė, autoriaus manymu, iki šiol niekieno neįžvelgta ar bent jau niekieno esmingai neaprašyta. – „Nepakeliama būties lengvybė“.
- Romanas nėra autoriaus išpažintis, tai bandymas suvokti, kas yra žmogaus gyvenimas spąstais virtusiame pasaulyje. – „Nepakeliama būties lengvybė“.
- Svaigiai arti? Negi nuo artumo galima pasvaigti? Galima. Jeigu Šiaurės ašigalis priartėtų prie Pietų ašigalio, Žemės rutulys išnyktų, ir – žmogus nukristų į svaiginančią tuštumą. – „Nepakeliama būties lengvybė“.
- Tas, kuris nuolat stengiasi pakilti aukščiau, turi būti pasiruošęs kad vieną kartą jam pasisuks galva. Kas yra galvos sukimasis? Baimė nukristi? Bet kodėl mums pasisuka galva ir saugiai aptvertoje apžvalgos aikštelėje? Mat galvos sukimasis – tai visai kas kita negu baimė nukristi. Galvos sukimasis reiškia, kad mus traukia gelmė po mumis, ji vilioja, žadina mumyse norą kristi, bet jam išsigandę priešinamės. – „Nepakeliama būties lengvybė“.
- Tie klausimai, į kuriuos nėra atsakymų, yra barjeras, už kurio nebegalima toliau eiti. Kitaip sakant: būtent klausimais, į kuriuos nėra atsakymų, nužymėtos žmogaus galimybės, apibrėžtis žmogaus egzistencijos ribos. – „Nepakeliama būties lengvybė“.
- Uždaras ratas. Žmonės kursta, nes vis garsiau leidžia muziką. Bet kadangi kursta, nelieka nieko kito, tiktai leisti muziką dar garsiau. – „Nepakeliama būties lengvybė“.
- Žmogaus kova prieš valdžią, yra atminties kova prieš užmaršumą.
- Žmogus, trokštąs palikti vietą, kur gyvena, yra nelaimingas žmogus.