Witold Taszycki
| Witold Taszycki | |
|---|---|
| Gimė | 1898 m. birželio 20 d. Zagužanai,  Rusijos imperija
|
| Mirė | 1979 m. rugpjūčio 8 d. (81 metai) Krokuva,  Lenkija
|
| Veikla | kalbininkas |
| Pareigos | profesorius |
| Alma mater | Jogailos universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Lenkijos Atgimimo ordino Komandoro kryžius | |
Vitoldas Tašyckis (lenk. Witold Taszycki, 1898 m. birželio 20 d. Zagužanų k., Rusijos imperija – 1979 m. rugpjūčio 8 d. Krokuva, Lenkija) – lenkų kalbininkas, lenkų kalbos istorikas, onomastikos ir istorinės dialektologijos tyrėjas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Jogailos bei Sofijos universitetuose studijavo lenkų ir slavų filologiją (1917–1921). Be kitų, jo dėstytojai buvo J. Rozvadovskis, J. Losis ir K. Ničas. 1922 m. Tašyckis Jogailos universitete apgynė daktaro disertaciją ir indoeuropiečių kalbotyros katedroje tapo asistentu. Disertacijos tema – „Veikiamieji esamojo ir būtojo laikų dalyviai lenkų kalboje“, mokslinis vadovas – J. Losis. 1926 m. stažavo Prahoje. 1928 m. V. Tašyckis dėstė Stepono Batoro universitete Vilniuje, o 1929–1941 m. ir 1944 m. Lvovo universitete ėjo profesoriaus pareigas. 1936 m. Lvovo universitete jam buvo suteiktas lenkų kalbos profesoriaus vardas.[1] Vokiečių okupacijos metu slapta dėstė Lvovo universitete, oficialiai profesinėse technikos mokyklose dirbdamas mokytoju.
V. Tašyckis redagavo seriją Rozprawy z Onomastyki Słowiańskiej ir daug žurnalų bei žodynų. Kartu su Stanislavu Joldovskiu buvo lenkų rašybos ir skyrybos žodyno bendraautoris, redagavo daugybę senosios lenkų literatūros paminklų: „Florijono psalmyną“, M. Rejaus „Trumpą pokalbį tarp trijų asmenų: pono, vaito ir klebono“.
1945–1946 m. Mikalojaus Koperniko universitete Torunėje ir Vroclavo universitete suorganizavo slavistikos ir polonistikos sričių tyrimus. Nuo 1946 m. – Jogailos universiteto profesorius.
Nuo 1939 m. – Lenkijos žinių akademijos narys, nuo 1946 m. dirbo Vietovių pavadinimų nustatymo komisijoje, Lenkijos slavų komitete, 1956 m. tapo Lenkijos mokslų akademijos nariu. 1977 m. spalio 5 d. Katovicų Silezijos universitete jam suteiktas honoris causa vardas.[2]
Apdovanotas Lenkijos Atgimimo ordino Komandoro kryžiumi (1954).[3] Žmona – Halina (susituokė 1930 m.), duktė – Marija Dobroslava Tašycka (1934–2015), senovinių lenkų audinių specialistė, dirbo Krokuvos nacionaliniame muziejuje.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Polskie nazwy osobowe (1924)
- Najdawniejsze polskie imiona osobowe (1926)
- Najdawniejsze zabytki języka polskiego (1927)
- Językoznawstwo polskie w latach 1915–1930 (1931)
- Językoznawstwo polskie w latach 1915–1930. Cz. 2. Onomastyka (1932)
- Apostołowie słowian św. Cyryl i Metody (1933)
- Nasza mowa ojczysta (1933)
- Dwie nazwy rzeczne Nary i Pełry: kilka uwag o dawnych tematach na -ū- (1934)
- Gwary ludu polskiego (1934)
- Zasady pisowni polskiej i interpunkcji ze słownikiem ortograficznym (wraz ze Stanisławem Jodłowskim) (1936)
- Działalność naukowa Stanisława Szobera (1879–1938) (1938)
- Dwa rozdziały z historycznej dialektologii polskiej. 1, Przejście połączenia tart → tert. 2, Przyrostki -k, -c i formy podobne (1947)
- Patronimiczne nazwy miejscowe na Mazowszu (1947)
- Dawność t. zw. mazurzenia w języku polskim (1948)
- Jak kobieta w niewiastę się przeobraziła (1948)
- Nazwy wrocławskich dzielnic i przedmieści (1948)
- Południowo-zachodnia granica mazurzenia i przejścia -ch → -k (1950)
- Dotychczasowy stan badań nad pobytem drużyn germańskich na ziemiach polskich w świetle toponomastyki (1951)
- Język ludowy w „Krakowiakach i Góralach” W. Bogusławskiego (1951)
- Geneza polskiego języka literackiego w świetle faktów historyczno-językowych (1951)
- Kultura językowa polskiego Renesansu (1953)
- Onomastyka (1958)
- Odmiana rzeczowników typu: sędzia, sędziego... w perspektywie historycznej (1964)
- Historia języka polskiego (1965)
- Onomastyka i historia języka polskiego (1968)
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Nowi profesorowie na Uniwersytecie lwowskim. «Gazeta Lwowska», s. 2, Nr 245 z 24 października 1936 Archyvuota kopija 2018-06-21 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „archyvo kopija“. 2012-09-23. Suarchyvuotas originalas 2018-12-21. Nuoroda tikrinta 2020-08-31. Doktorzy honoris causa Uniwersytetu Śląskiego
- ↑ M.P. 1954 nr 108 poz. 1460
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sławomir Kalembka (red.) (2006), Pracownicy nauki i dydaktyki Uniwersytetu Mikołaja Kopernika 1945–2004. Materiały do biografii, Toruń: Wydawnictwo Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, p. 690, ISBN 83-231-1988-0
- Pochowani na salwatorze. Witold Taszycki (1898—1979), Tygodnik Salwatorski