Vytautas Karvelis (1933)
| Vytautas Karvelis | |
|---|---|
| Gimė | 1933 m. balandžio 12 d. Barčiai, Simno valsčius |
| Mirė | 2011 m. spalio 30 d. (78 metai) Šiauliai |
| Veikla | pedagogas, psichologas |
| Partija | 1962 m. SSKP |
| Išsilavinimas | habilituotas socialinių mokslų daktaras |
| Alma mater | 1954 m. Vilniaus pedagoginis institutas |
Vytautas Karvelis (1933 m. balandžio 12 d. Barčiuose, Simno valsčiuje – 2011 m. spalio 30 d. Šiauliuose[1]) – Lietuvos pedagogas, psichologas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1948–1950 m. mokėsi Kauno mokytojų seminarijoje, 1954 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą. 1954–1955 m. stažavo Maskvos pedagoginio instituto Defektologijos fakultete, 1958–1961 m. Rusijos pedagogikos mokslų akademijos Defektologijos Mokslo tyrimų instituto aspirantas. 1962 m. apgynė pedagogikos kandidato, 1987 m. pedagogikos habilituoto daktaro disertacijas. 1994 m. Lietuvos katalikų mokslų akademijos akademikas.
1950 m. Vilniaus vaikų namų ir pagalbinės internatinės mokyklos auklėtojas. Nuo 1961 m. Šiaulių pedagoginio instituto (nuo 1996 m. Šiaulių universitetas) dėstytojas, 1966–1968 m. Pedagogikos fakulteto dekanas, 1968–1981 m. Psichologijos ir defektologijos katedros, 1988–1990 m. Specialiosios pedagogikos katedros, 1994–1998 m. socialinės pedagogikos ir psichologijos katedros vedėjas, 1969–1974 m. Anomalių vaikų tyrimų, 1974–1975 m. Specialiosios pedagogikos mokslinio tyrimo laboratorijos (1974 m. įsteigta jo iniciatyva) vedėjas, nuo 1989 m. profesorius. 2001–2008 m. Šiaulių universiteto Specialiojo ugdymo mokslinio centro vyriausias mokslo darbuotojas.[2][3]
Mokslinė veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mokslinių tyrimų svarbiausios kryptys: oligrofrenopedagogika, defektologija, tiflopedagogika, vaikų su psichine negalia ugdymo, jų psichologijos ir socializacijos bei socialinės adaptacijos klausimai.[4]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Anomalių vaikų mokymas Tarybų Lietuvoje, 1969 m.
- Anomalus vaikas – šeima – mokykla, 1979 m.
- Anomalūs vaikai, 1979 m.
- Anomalūs vaikai ir jų socialinės sąlygos šeimoje, 1984 m.
- Vaikų su regėjimo sutrikimais darbinis auklėjimas šeimoje, 1988 m.
- Neįgalių vaikų psichologinės pedagoginės sąlygos Lietuvoje, 2001 m.
- Neįgaliųjų ugdymas ir socialinė adaptacija Lietuvoje (iki 1940 m.), 2001 m.
- Teologija ir edukologija amžių sandūroje: asmenybės ugdymo aspektai, sudarytojas, 2001 m.
- Profesoriaus emerito habilituoto daktaro Vytauto Karvelio mokslinė pedagoginė veikla (sud. Gražina Morozova, Adolfas Juodraitis). – Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2006. – 64 p. – ISBN 9986-38-652-7
- Gyvenimo keliu . – Šiauliai: V. Karvelis, 2009. – 150 p. – ISBN 978-609-408-058-6
- Lietuvos specialiosios pedagogikos ir psichologijos bibliografija. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2011. – 540 p. – ISBN 978-9955-18-575-8
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1979 m. Lietuvos aklųjų draugijos garbės narys
- 2003 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius [5]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ MELC. Vytautas Karvelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2006-01-17. Nuoroda tikrinta 2022-08-27.
- ↑ Laima Tamošiūnienė. Vytautas Karvelis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. - 230
- ↑ Mirė socialinių mokslų daktaras V.Karvelis, 2011-10-30 Archyvuota kopija 2012-01-03 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Vytautas Karvelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 516 psl.
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=205777