Vrangelio sala

Vrangelio salos rezervatas
Pasaulio paveldo sąrašas

Vieta	Rusija
Tipas	Gamtinis
Kriterijus	ix, x
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 1023
Regionas**	Europa ir Šiaurės Amerika
Įrašymo istorija
Įrašas	2004 (28-oji sesija)
Vrangelio sala šalies/regiono žemėlapyje
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Vrangelio sala (rus. остров Врангеля) – sala Arktyje, tarp Rytų Sibiro ir Čiukčių jūrų; priklauso Rusijai, Čiukčių autonominei apygardai. Nuo Čiukčių pusiasalio atskirta Longo sąsiauriu. Plotas 7600 km². Salos plotis 125 km. Pakrantėse driekiasi lygumos, o centrinėje dalyje iškilę kalnai, siekiantys 1096 m aukštį (Sovetskajos k.). Plyti arktinės tundros plotai. Saloje gausu baltųjų lokių, ruonių, lemingų, vasarą – jūrinių paukščių. Mamutai Vrangelio saloje gyveno iki 1700 m. pr. m. e. Tai pati vėliausiai išnykusi žinoma mamutų populiacija pasaulyje. Vrangelio sala dėl savo gamtos 2004 m. įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Klimatas arktinis; sausas ir šaltas. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -25 °C, liepos mėnėsio 1 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 179 mm. Būdingi stiprūs, šalti vėjai, vasarą – rūkas.

Yra meteorologinė stotis bei 2 nuolat gyvenami čiukčių žvejų kaimai: Ušakovskojė ir Stary.

Europiečiai salą atrado 1764 m. (kazokas Sergejantas Andrejevas). Vėliau sala pavadinta rusų-vokiečių kapitono Ferdinand von Wrangel garbei.

Tundros augmenija (arktinis karklas)
Ušakovskojės kaimas
Salos kraštovaizdis