Vokietijos vyrų futbolo rinktinė
Asociacija | |||
---|---|---|---|
Deutscher Fußball-Bund | |||
FIFA reitingas | |||
16 (2024)[1] | |||
Treneris | |||
Julian Nagelsmann | |||
Daugiausiai įvarčių įmušė | |||
Miroslav Klose (71) | |||
Daugiausia rungtynių žaidė | |||
Lothar Matthäus (150) | |||
| |||
Pirmosios rungtynės | |||
Šveicarija 5:3 Vokietija (Bazelis; 1908 m. balandžio 5 d.) | |||
Pergalė didžiausiu skirtumu | |||
Vokietija 16:0 Rusija (Stokholmas; 1912 m. birželio 1 d.) | |||
Pralaimėjimas didžiausiu skirtumu | |||
Anglija 9:0 Vokietija (Oksfordas; 1909 m. kovo 16 d.) | |||
Pasaulio čempionatas | |||
Dalyvauta: 20 (Pirmas kartas: 1934) | |||
Europos čempionatas | |||
Dalyvauta: 15 (Pirmas kartas: 1972) |
Vokietijos vyrų futbolo rinktinė (vok. Deutsche Fußballnationalmannschaft arba Die Mannschaft) – futbolo komanda, atstovaujanti Vokietijai. Komandą kontroliuoja Vokietijos futbolo federacija. Komanda dalyvavo visuose pasaulio čempionatuose nuo 1934 metų (išskyrus 1950, kai komandai neleista dalyvauti atrankoje), 4 kartus iškovojusi pirmą vietą, keturis kartus – antrą. Taip pat komanda yra daugiausiai kartų laimėjusi Europos čempionatą – tris kartus.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmoji Vokietijos komanda suburta 1899 m., 1900 metais įkurta Vokietijos futbolo federacija. Pirmosios oficialios tarptautinės rungtynės sužaistos 1908 metais Šveicarijoje.
1923 metais paskirtas pirmasis treneris – Otas Nercas, vadovavęs komandai iki 1936 metų, o 1934 metų pasaulio čempionate su komanda iškovojęs trečiąją vietą. 1938 metų pasaulio čempionate komanda vienintelį kartą nepateko į antrą varžybų etapą.
Po Antrojo pasaulinio karo padalinus Vokietiją, iki 1990 metų Rytų Vokietijai ir Vakarų Vokietijai atstovavo skirtingos komandos. 1971 metais komandos kapitonu tapus Francui Bekenbaueriui komanda laimėjo 1972 metų Europos ir 1974 metų pasaulio čempionatus, o 1976 metų Europos čempionate užėmė antrąją vietą. Po nesėkmės 1984 metų Europos čempionate, kai Vakarų Vokietija nepateko į antrąjį etapą, F. Bekenbaueris paskirtas komandos treneriu, su juo Vakarų Vokietija iškovojo antrąją vietą 1986 metų bei pirmąją vietą 1990 metų pasaulio čempionate.
Po Vokietijos suvienijimo 1994 m. ir 1998 m. pasaulio čempionatuose rinktinė pralaimėjo ketvirtfinalyje, o 2002 m. pasaulio čempionate pateko į finalą, kur pralaimėjo Brazilijos komandai. 2006 m. čempionatas surengtas Vokietijoje, šiame čempionate Jurgeno Klinsmano vadovaujama vokiečių komanda įveikė visus varžovus grupėje, aštuntfinalyje 2:0 laimėjo prieš Švedijos komandą, ketvirtfinalyje 11 m. baudinių serijoje nugalėjo Argentinos rinktinę ir tapo pirmąja komanda, patekusia į 11 pasaulio čempionatų pusfinalius. Pusfinalyje žaidė su Italijos rinktine, šiose rungtynėse po Fabijo Groso bei Alesandro del Pjero įvarčių paskutinėmis antrojo pratęsimo minutėmis vokiečiai pralaimėjo 2:0. Rungtynėse dėl trečiosios vietos vokiečiai 3:1 nugalėjo Portugalijos rinktinę.
2010 m. pasaulio čempionate vokiečiai grupėje laimėjo prieš Australiją (4-0), Ganą (1-0) bei pralaimėjo Serbijai (0-1). Tačiau vokiečiai grupėje užėmė pirmąją vietą ir pateko į aštuntfinalį. Ten laukė daug metų jokio trofėjaus rankose neturėjusi Anglijos rinktinė, tačiau vokiečiai po Tomas Miuleris, Miroslavas Klozė (2) ir Lukas Podolskis įvarčių nugalėjo Anglijos rinktinę 4-1. Ketvirtfinalyje vokiečiai susitiko su Argentina, kuri norėjo revanšo po 2006 m. čempionato. Laimėta rezultatu 4:0. Pusfinalyje laukė pajėgi Ispanijos komanda, kuriai ir pralaimėjo vokiečiai 0:1. Rungtynėse dėl trečios vietos buvo kovojama prieš Urugvajaus futbolininkus. Tas varžybas laimėjo Vokietijos rinktinė ir iškovojo 3 vietą (3-2).
2014 m. vokiečiai grupėje nugalėjo portugalus (4-0), amerikiečius (1-0), ir sužaidė lygiomis su Ganos rinktine (2-2). Rungtynėse prieš Ganą pasižymėjo legenda Miroslavas Klozė, kuris įmušė 15 įvartį pasaulio čempionatuose (nuo 2002 m.) ir pasivijo Brazilijos legendą Ronaldo. Vokietija grupėje užėmė 1 vietą ir pateko į aštunfinalį, kuriame laukė kitas Afrikos atstovas Alžyras. Vokiečiai tik po pratęsimo nugalėjo afrikiečius ir pateko į ketvirfinalį. Jame susitiko su prancūzais, kuriuos nugalėjo rezultatu 1-0. Pusfinalyje laukė šeimininkė Brazilija, kurią vokiečiai įveikė net 7-1. Tose varžybose Miroslavas Klozė įmušė įvartį ir tapo rezultatyviausiu visų laikų pasaulio čempionato žaidėju. Finale laukė ta pati Argentina, kuri buvo įveikta per pratęsimą (1:0).
XV Europos futbolo čempionate Prancūzijoje komanda sėkmingai nuėjo iki pusfinalio, kuriame 0-2 pralaimėjo šeimininkams.
Ypač nesėkmingai susiklostė vokiečiams 2018 m. pasaulio čempionatas Rusijoje, kur buvo pralaimėta Meksikai, tik paskutinėmis sekundėmis nugalėta Švedija, o lemiamose varžybose su Pietų Korėja patirtas pralaimėjimas 0:2. Vokietija užėmė paskutinę vietą grupėje ir pirmą kartą po 1938 m. neįveikė pirmojo čempionato etapo.
Dalyvavimas pasaulio čempionatuose
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vakarų Vokietija:
- 1950 – nedalyvavo, nes asociacija nepriklausė FIFA
- 1954 – 1 vieta
- 1958 – 4 vieta
- 1962 – ketvirtfinalis
- 1966 – 2 vieta
- 1970 – 3 vieta
- 1974 – 1 vieta
- 1978 – II etapas
- 1982 – 2 vieta
- 1986 – 2 vieta
- 1990 – 1 vieta
Vokietija:
Dalyvavimas Europos čempionatuose
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vakarų Vokietija:
- 1960 – nedalyvavo atrankoje
- 1964 – nedalyvavo atrankoje
- 1968 – neįveikė atrankos
- 1972 – 1 vieta
- 1976 – 2 vieta
- 1980 – 1 vieta
- 1984 – I etapas
- 1988 – pusfinalis
Vokietija:
- 1992 – 2 vieta
- 1996 – 1 vieta
- 2000 – I etapas
- 2004 – I etapas
- 2008 – 2 vieta
- 2012 – pusfinalis
- 2016 – pusfinalis
- 2020 – aštuntfinalis
- 2024 – ketvirtfinalis
Dalyvavimas FIFA konfederacijų taurėje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1992–1997 – nedalyvavo
- 1999 – I etapas
- 2001–2003 – nedalyvavo
- 2005 – 3 vieta
- 2009–2013 – nedalyvavo
- 2017 – 1 vieta
Žaidėjai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žymiausi žaidėjai atstovavę ar atstovaujantys Vokietijai:
- Michael Ballack (1999–2010)
- Franz Beckenbauer (1965–1977)
- Oliver Bierhoff (1996–2002)
- Mario Götze (2010–)
- Thomas Häßler (1988–2000)
- Oliver Kahn (1995–2006)
- Jürgen Klinsmann (1987–1998)
- Miroslav Klose (2001–2014)
- Jürgen Kohler (1986–1998)
- Philipp Lahm (2004–2014)
- Lothar Matthäus (1980–2000)
- Andreas Möller (1988–1999)
- Gerd Müller (1966–1974)
- Thomas Müller (2010–)
- Manuel Neuer (2009–)
- Oliver Neuville (1998–2008)
- Mesut Özil (2009–)
- Lukas Podolski (2004–2017)
- Helmut Rahn (1951–1960)
- Karl-Heinz Rummenigge (1976–1986)
- Bastian Schweinsteiger (2004–2016)
- Hans Schäfer (1952–1962)
- Uwe Seeler (1954–1970)
- Berti Vogts (1967–1978)
- Rudi Völler (1982–1994)
- Fritz Walter (1940–1958)
Treneriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Otto Nerz (1926–1936 m.)
- Sepp Herberger (1936–1942 m.)
- Helmut Schön (1964–1978 m.)
- Jupp Derwall (1978–1984 m.)
- Franz Beckenbauer (1984–1990 m.)
- Berti Vogts (1990–1998 m.)
- Erich Ribbeck (1998–2000 m.)
- Rudi Völler (2000–2004 m.)
- Jürgen Klinsmann (2004–2006 m.)
- Joachim Löw (2006–2021 m.)
- Hansi Flick (2021–2023 m.)
- Julian Nagelsmann (2023–)
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ FIFA pasaulio reitingai. FIFA. Nuoroda tikrinta 2022-04-16.
|
|