Pereiti prie turinio

Vodai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vodai
Vodų moteris 1914 m.
Vodų moteris 1914 m.
Gyventojų skaičius ~80
Populiacija šalyse Rusija Rusija:
71 (2002 m.)[1]

Estija Estija:
9 (2000 m.)

Kalba (-os) rusų, vodų, ižorų
Vėliava
Religijos stačiatikybė
Giminingos etninės grupės artimiausi estai

Vodai (vod. vadjalain (vns.), vadjalaizõt (dgs.); rus. водь) – praktiškai išnykusi finų tauta, gyvenanti Ingrijoje, žemėse į pietvakarius nuo Sankt Peterburgo ir į rytus nuo Narvos (Estija).

Vodai kalbėjo vodų kalba, kuri yra praktiškai išnykusi, ja kalbančiųjų 2011 m. buvo 6 – 10 žmonių.[2] 1848 m. buvo užregistruota 5 148 vodai.

Vodai, kaip ir ižorai, yra stačiatikiai, o kiti ten gyvenantys finai yra liuteronai.

Vodams būdingi šviesūs plaukai ir mėlynos akys. Išvaizda nesiskiria nuo ižorų ir suomių, elgesiu artimesni estams.

Vodų arealas yra į rytus, šiaurės rytus nuo Peipaus ir Pskovo ežerų, dabartinės Rusijos Leningrado srities vakarinėje dalyje, Pskovo srities šiaurinėje dalyje, Novgorodo srities vakarinėje dalyje.

Atsikrausčius į šį regioną rytų slavų gentims, vodų gentys ėmė pamažu slavėti, ypač po Didžiojo Naugardo kunigaikštystės susikūrimo. Jos dalyvaudavo Ilmenio slavų pusėje kariniuose žygiuose į kitų genčių bei valstybių teritorijas.

Kadangi vodai visą laiką buvo besikuriančios Rusios valstybės sudėtyje, jie priėmė stačiatikybę, o jiems artimi estai, patekę į Livonijos ordino sukurtą valstybę, tapo katalikais, vėliau, per reformaciją, – protestantais liuteronais.

Vodų kalba beveik išnyko, nors daug minėtame regione gyvenančių rusų yra vodų kilmės. Jaunesnieji, save priskiriantys vodams, gimtąja kalba laiko rusų kalbą.

Vodai Latvijoje (krieviniai)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Istoriniuose šaltiniuose aprašyta, kad 1445 m. Livonijos ordinas Ingermanlandijoje (kitaip Ingrija, dabartinės Leningrado srities teritorija) į nelaisvę paėmė daug žmonių, kuriuos išsivarė prie Bauskės, kur reikėjo darbo jėgos statomai piliai. Latviai juos praminė krieviniais (latv. krieviņš 'ruselis'), ilgainiui susidarė atskira krievinių tarmė. Pastačius pilį, vodus apgyvendino Bauskės apylinkėse, kur jie užsiėmė žemės ūkiu. Jų asimiliacija, manoma, buvo lėta, ir XIX a. viduryje ten dar gyveno apie 1000 vodų.

  1. Цыпанов, Е. А. (2008). „Водский язык“. Сравнительный обзор финно-угорских языков. Сыктывкар: Кола. p. 188.
  2. Heinsoo H., Kuusk M. (2011). „Neo-renaissance and revitalization of Votic – Who cares?“ (PDF). Journal of Estonian and Finno-Ugric Linguistics. 2: 172. {{cite journal}}: |chapter= ignoruotas (pagalba)