Vilniaus Gintaro stadionas
54°41′09″š. pl. 25°13′48″r. ilg. / 54.6858°š. pl. 25.2300°r. ilg.
 Stadionas 2020 m. | |
| Vieta |  Vilnius
|
| Atidarytas | 1954 m.[1] |
| Savininkas | Lietuvos sporto centras |
| Talpa | 2000 |
| Nuomininkai | FK Universitetas |
Vilniaus „Gintaro“ stadionas (arba Vingio parko stadionas, iki nepriklausomybės Darbo rezervų stadionas) – lengvosios atletikos ir futbolo stadionas Vilniuje, Vingio parke. [2] Šalia yra Vingio regbio stadionas. Treniruojasi lengvaatlečiai, FK Žalgiris.[3]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1954 m. Vingio parke pastatytas „Darbo rezervų“ stadionas. Maždaug iki 1988 m. vadinosi „Darbo rezervų“ sporto draugijos stadionu.[4][5]
2002 m. stadionas priklausė Vilniaus „Geležiniam vilkui“,[6] dabar priklauso Lietuvos olimpiniui sporto centrui.
2013–2014 m. rekonstruotas: atnaujinti bėgimo takai, šuolių ir metimų sektoriai, kėdės tribūnose, renovuotas administracinis pastatas, rūbinės, įrengti inžineriniai tinklai.[7] Darbų kaina – 3,5 mln. Lt.[8]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Vingio parkas(parengė Regimantas Pilkauskas). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-03-12).
- ↑ Stadionas „Vingis“ (Vilnius)
- ↑ Žalgiriečių treniruotė „Vingio“ stadione. Archyvuota kopija 2014-05-17 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Lietuvos sporto arenos / Aut. ir sudaryt. P. Statuta.– K.: Šviesa, 1988.– 6 psl.
- ↑ Список абонентов Вильнюсской городской телефонной сети. Телефоны учреждений, предприятий и организаций. – Vilnius, 1987.– 190 psl.
- ↑ Vytas Jančiauskas, Gediminas Kalinauskas, Rimantas Turskis, Liuda Mikutienė. „Lietuvos studentų futbolo raida (1924–2009)“. – Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, Vilnius, 2010. ISBN 978-9955-20-551-7. // psl. 110
- ↑ „Vingio parko istorija – nuo vienuolynų iki sporto aikštynų“. sportlandmagazine.com. Delfi. 2015-06-10. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
- ↑ „Į Vilnių grįžta lengvoji atletika, futbolo mėgėjams gerų žinių nėra“. delfi.lt. 2014-06-25. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-05. Nuoroda tikrinta 2016-06-06.