Vilkaloto valsčius
54°56′š. pl. 27°22′r. ilg. / 54.93°š. pl. 27.37°r. ilg.
| Vilkaloto valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1939 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Baltarusijos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Vilkalotas |
 Rusijos imperija
| |
| Vilniaus gubernija | Vileikos apskritis (186?–1915) |
 Lenkija
| |
| Vilniaus apygarda (1919–1920) Naugarduko apygarda (1920–1921) Naugarduko vaivadija (1921–1922) Vilniaus žemė (1922–1926) Vilniaus vaivadija (1926–1939) |
Vileikos apskritis (1919–1920) Dunilovo apskritis (1920–1925) Pastovių apskritis (1926–1939) |
Vilkaloto valsčius (rus. Волколатская волость, lenk. gmina Wołkołata) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje šiaurės Baltarusijos teritorijoje. Centras – Vilkalotas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įkurtas XIX a. viduryje Vilniaus gubernijoje.[1] 1927 m. balandžio 1 d. apsikeista valsčių dalimis su Žosnos valsčiumi.[2]
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1869 m. | 3902 | 384 kiemai [3] | 43 | ||
| 1874 m. | 3588 | 400 kiemų [4] | 5 seniūnijos | 58 | |
| 1880 m. | 3535 | 376 kiemai [5] | 3 seniūnijos | 52 | |
| 1885 m. | 5149 | 352 kiemai [6] | 3 seniūnijos | 52 | |
| 1890 m. | 6144 | 352 kiemai [7] | 3 seniūnijos | 52 | |
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1873–1874 m. greta jau buvusių 3 seniūnijų sudarytos dar 2 (Дятловское ir Волколатское).
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1874 m. (rus.)[10] | Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[11] |
|---|---|---|
| Diatlava | Дятловское | Dziatłowo |
| Kurylavičai | Куриловское | Kuryłowicze |
| Vilkalotas | Волколатское 1, Волколатское 2 |
Wołkołata 1, Wołkołata 2 |
| Viržai | Виржанское | Wirze |
| Iš viso: | 5 seniūnijos | 5 seniūnijos |
Gyvenvietės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valsčiaus gyvenvietės 1870 m. (skliausteliuose – baltarusiškai):[12]
- Ancyperai (Анцыперы), k.
- Asavokas (Асавок), k.
- Asinauščyna (Асінаўшчына), k.
- Ausianinkai (Аўсянікі), k.
- Budzičai (Будзічы), k.
- Charaškos (Харашкі), k.
- Cynkai I-II (Цынкі I-II), k.
- Dubrauka (Дубраўка), k.
- Firkauščyna (Фіркаўшчына, Свіркаўшчына), k., dv.
- Gaidukai (Гайдукі), k.
- Haradziščia (Гарадзішча), k.
- Haranauščyna (Гаранаўшчына), k.
- Hihalai (Гігалы), k.
- Hlinskija (Глінскія), k.
- Hvazdai (Гвазды), k.
- Jabloncai (Яблонцы), k.
- Jančiukai (Янчукі), k.
- Janukai (Янукі), k.
- Jasenevičiai (Ясяноўцы), k.
- Kimstačava (Кімстачава), k.
- Kiseva I-II (Кісева I-II), k.
- Kurylavičai (Курылавічы), k.
- Kuziomščyna (Кузёмшчына), k.
- Maciušonkos (Мацюшонкі), k.
- Maliakava (Малякова), k.
- Martinelevičiai (Марцінелевічы), k.
- Martuliai (Мартулі), k.
- Mateikiai (Мацейкі), k.
- Naujoji Zauličia (Заўлічча Новае), k.
- Petreliava I-II (Петрелево I-II), k.
- Platiečna (Платэчна), k.
- Pleškūnai (Плешкуны), k.
- Prudziščia (Прудзішча), k.
- Rakitauščyna (Ракітаўшчына), k.
- Repyščia (Репище), kolonija
- Sasnauščyna (Сасноўшчына), k.
- Semianilava (Семянілава), k.
- Senieji Zavuličai (Завулічы Старыя), k.
- Senkauščyna (Сенькаўшчына), k.
- Slabada (Слабада), k.
- Stanislaucai (Станіслаўцы), k.
- Strukiai (Струкі), k.
- Šylkiai (Шылькі), k.
- Trafimava (Трафімава), k.
- Vilkalotas (Валкалата), mstl., dv.
- Viržai (Віржы), k.
- Višniaucai (Вішнёўцы), k.
- Zahacė (Загацце), k.
- Zamoša (Замошша), k.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 143 psl.
- ↑ Dz.U. 1927 nr 13 poz. 102
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 292 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 293 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 330 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 330 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 507 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 416 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1888 годъ. // PDF 484–485 psl.
- ↑ Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 60–61 psl.
- ↑ Wołkołata. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 871 psl. (lenk.)
- ↑ Ваўкалацкая воласць: Спіс месцаў. Radzima.net (tikrinta 2022-06-30).