Pereiti prie turinio

Vilhelmas fon Nindorfas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vilhelmas fon Nindorfas, arba Vilekinas (vok. Wilhelm von Nindorf, Willeken von Schurborg, Villikn de Endorp) – Livonijos krašto magistras 1282-1287 m., žuvęs kautynėse su žiemgalių kariuomene Garuozos mūšyje (latv. Garozas kauja)[1] 1287 m. kovo 26 d. tarp žiemgalių ir Livonijos kariuomenių (dab. Latvijoje).

Vilhelmas fon Nindorfas kilęs iš turtingos Brėmeno arkivyskupijos dvasiškio šeimos, gimęs Nindorfe, Šiaurės Vokietijoje. 1281 m. buvo Viljandžio (Fellin) komtūru. 1282 m. čia buvo išrinktas naujuoju Ordino krašto magistru. Šiose pareigose išbuvo iki mirties, penkerius metus.

Akmuo tarp Šventkalnio ir Tervetės pilakalnių žiemgalių laisvės kovoms atminti

Krašto magistras garsėjo siekiu užkariauti Žiemgalą. Kad užbaigti su žiemgalių ir lietuvių puolimais Livonijos žemėse, magistras Vilhelmas fon Nindorfas pastatė naują Šventojo kalno (Heiligenberg) pilį prie žiemgalių Tervetės tvirtovės, buvusios Vakarų Žiemgalos centru. 1287 m. naktį per didįjį pasninką žiemgaliai netikėtai puolė Rygą, kur sudegino Ordino arklides, nukovė ten buvusius žmones ir taip pat greitai iš ten pasišalino. Tuo pačiu metu kitas žiemgalių būrys apsupo Ikškilės (Uexküll) pilį, sudegino ją supusią gyvenvietę. Magistras Vilhelmas fon Nindorfas su būriu riterių nuskubėjo į Ikškilę pagelbėti apsuptos Ordino pilies įgulai, tačiau priešo čia jau neberado ir ėmė persekioti beatsitraukiančius žiemgalius. Magistro pajėgos pasiekė Garuozą (Grose), kur 1287 m. kovo 26 d. nedidelis riterių būrys papuolė į pasalą miške, buvo visiškai apsuptas ir sunaikintas. Mūšyje žuvo ir pats magistras Vilhelmas fon Nindorfas.[2]

Prieš tai:
Mangoldas fon Šternbergas
Krašto magistras

1282-1287
Po to:
Konradas fon Hatšteinas