Vilendorfo Venera
Vilendorfo Venera – 11,1 cm aukščio moters figūros statulėlė, kurią 1908 m. atrado archeologas Josef Szombathy, kasinėdamas paleolito eros kaimą netoli Vilendorfo Austrijoje.[1]
Ji yra išdrožta iš oolitinio smiltainio, kuris nėra randamas šiame regione, ir yra nudažytas raudona ochra. 1990 m. duomenimis, patikrinus tos vietos stratigrafiją, buvo įvertinta, jog statula yra apie 22 000–24 000 metų amžiaus.[1] Saugoma Vienos „Naturhistorisches Museum“ kolekcijoje. Pastaroji statula yra tik viena iš daugelio Veneros figūrėlių.
Labai mažai yra žinoma apie jos kilmę, sukūrimo metodą ar kultūrinę reikšmę. Manoma, kad Venera nėra realistinis portretas, o greičiau moters figūros idealizacija. Jos vulva, krūtys ir apvalus pilvas yra ypač išryškinti, leisdami teigti apie jos sąryšį su vaisingumu.[1] Raudona ochra gali būti siejama su mėnesinių krauju, kuris tuo metu galimai laikytas gyvybę duodančiu pradu.[1] Jos smulkios rankos yra sudėtos ant jos krūtų, ir ji neturi matomo veido, jos galva apdengta – tai gali būti kaselės, vėriniai ar galvos apdangalas. Statulos kojos nėra išdrožtos taip, kad statula galėtų savarankiškai stovėti. Dėl to buvo manoma, kad ji yra skirta laikyti, o ne paprastai žiūrėti į ją.[1]
Pravardė, kelianti norą palyginti šią ganėtinai nutukusią figūrą su klasikiniu „Veneros“ vaizdu, kelia kai kurių šiuolaikinių tyrinėtojų pasipriešinimą. Teigiama, kad nutukimas pastaruoju laikotarpiu nebuvo įprastas reiškinys.[1] Specialistai linksta ją identifikuoti, kaip paleolitinės Senosios Europos Žemės Motinos dievybę.[1] Kai kurie ekspertai siūlo jos apkūnumą laikyti jos aukštos padėties medžiotojų-rinkėjų bendruomenėje ženklu, o tai kartu su jos vaisingumu leidžia ją laikyti sėkmės talismanu.[1] Kiti archeologai ją laiko tik laimę nešančiu talismanu, o ne Žemės Motinos atvaizdu.[1]
