Vikisritis:Religija
| RELIGIJOS VIKISRITIS |
Religija – savita istoriškai susiformavusi konkrečios socialinės grupės išpažįstamų ontologinių etinių pažiūrų ir su jomis susijusių ritualų sistema, kuriai paprastai būdingas tikėjimas anapusine realybe, pomirtiniu gyvenimu, antgamtinėmis jėgomis ir antgamtinėmis būtybėmis bei tokio pobūdžio tikėjimų suponuojamas antgamtinių jėgų, antgamtinių būtybių, vad. šventųjų asmenybių, šventųjų vietų, šventųjų relikvijų ir fetišų garbinimas. Paties pavadinimo religija kilmė siejama su lotynų kalba, tačiau dėl tikslios etimologijos ginčijamasi ne vieną šimtmetį, pateikiamos bent penkios versijos.
Rinktinis straipsnis taisyti
„Romuva“ (kitaip Senovės baltų religinė bendrija) – XX a. įkurta ir daugiausia Lietuvoje veikianti neopagoniškoji religinė bendrija. „Romuva“ taip pat turi bendruomenes ir pasekėjų Australijoje, Kanadoje, JAV, Didžiojoje Britanijoje ir Norvegijoje. „Romuvos“ tikėjimo praktikavimas daugelio jos pasekėjų laikomas kultūrinio pasididžiavimo dalimi, kaip ir tradicinis menas, baltiškasis folkloras, tradicinių švenčių šventimas, tradicinių dainų dainavimas. Pavadinimas bendrijai suteiktas pagal Petro Dusburgiečio aprašytą senovės prūsų šventyklą Romovę (prūs. Rômowe) Nadruvoje.
Senovės baltų religija, į kurią orientuojasi „Romuva“, yra bendras sąlyginis įvairių ikikrikščioniškų religinių praktikų, kultų ir pasaulėžiūrų gyvavusių baltų gyvenamame regione apibūdinimas. Šios religinės praktikos ir pasaulėžiūros buvo daugiasluoksnės ir laikui bėgant keitėsi, pvz., keitėsi laidojimo papročiai, o tai rodo fundamentalius pasaulėžiūros pokyčius. Pvz., Marija Gimbutienė teigia, jog baltų pirmtakai garbino Žemės deivę bei kitas moteriškos giminės deives, o ateiviai indoeuropiečiai atnešė tikėjimo į Dangaus dievą ir kitas vyriškos dievybes papročius. „Romuva“ nebando apimti visos baltų religijos įvairovės, o orientuojasi į vieną iš jos aspektų – chtoniškąją, per valstiečių sluoksnį išlikusią tikybą. Pati „Romuva“ teigia, kad ji tęsia baltiškąsias tradicijas, kurios išliko folklore ir papročiuose.
Ar žinote, kad… taisyti
- Krikščionybė pasaulyje turi daugiausia pasekėjų ir jai priklauso 2,2 mlrd. išpažinėjų,[1] o jos išpažinėjų skaičius sparčiausiai auga Užsachario Afrikoje.[2]
- Kinijos gyvena 50 % visų pasaulio budistų, o Indijoje tik 0,8 % piliečių save priskiria budistams.[3]
- 2015 m. birželio 21 d. visame pasaulyje pirmą kartą buvo paminėta Tarptautinė jogos diena, tame tarpe ir Lietuvoje. Joga siekia hinduizmo ištakas.[4]
- Didžiausio visuomenės susidomėjimo vakaruose susilaukė bei daugiausiai mokslinių tyrimų buvo atlikta su sąmoningumo meditacija susijusiomis praktikomis, kurios siekia budizmo ištakas.[5]
- Sąvoka „šamanas“ kilusi iš Sibire vartojamos evenkų kalbos žodio šamán, nors iškelta spėjimų, kad šis žodis galėjęs kilti ir iš sanskrito śramaṇa („atsiskyrėlis, vienuolis“; plg. vėliau per budizmą paplitusias atmainas pali samana, tocharų ṣamāne, kin. 沙門, pinyin: shāmén).[6]
- Marija Gimbutienė teigia, jog baltų pirmtakai garbino Žemės deivę bei kitas moteriškos giminės deives, o ateiviai indoeuropiečiai atnešė tikėjimo į Dangaus dievą ir kitas vyriškos dievybes papročius.[7]
- Formalizuotai religinei bendrijai „Romuva“ vadovauja išpažinėjų išrinktas krivis. Juo nuo įkūrimo buvo etnologas Jonas Trinkūnas, po jo mirties 2014 m. krive buvo išrinkta jo žmona Inija Trinkūnienė.[8]
Šaltiniai
[redaguoti vikitekstą]- ↑ „Christians“. Pew Research Center's Religion & Public Life Project. 2012-12-18. Nuoroda tikrinta 2016-07-26.
- ↑ „The future of the world’s most popular religion is African“. The Economist. ISSN 0013-0613. Nuoroda tikrinta 2016-07-26.
- ↑ „Buddhists“. Pew Research Center's Religion & Public Life Project. 2012-12-18. Nuoroda tikrinta 2016-07-26.
- ↑ „How far can you stretch?“. The Economist. ISSN 0013-0613. Nuoroda tikrinta 2016-07-14.
- ↑ American Psychological Association: What are the benefits of mindfulness?
- ↑ Fortson, Benjamin W. (2010) Indo-European Language and Culture: An Introduction, second edition, Oxford: Blackwell
- ↑ Eds. Ališauskienė, M. Schröder, I.W. 2011. Religious Diversity in Post-Soviet: Society Ethnographies of Catholic Hegemony and the New Pluralism in Lithuania. Chapter 6. Romuva Looks East: Indian Inspiration in Lithuanian Paganism Strmiska, Michael F. page 128. Surrey: Ashgate. ISBN 978-1-4094-0912-0.
- ↑ Sud. M. Ališauskienė „Religijų įvairovė Lietuvoje: portretai, kasdienybė ir šventės“ Pranskevičiūtė R., Aleknaitė E. Šiuolaikinė pagonybė Lietuvoje. VDU, Versus aureus, 2014 m.
Lietuvoje taisyti
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Religija Lietuvoje.
Religinės bendrijos, Lietuvoje pripažintos tradicinėmis:
- Romos apeigų katalikų
- Evangelikų liuteronų
- Evangelikų reformatų
- Evangelikų baptistų
- Evangelikų metodistų
- Stačiatikių ortodoksų
- Stačiatikių sentikių
- Musulmonų sunitų
- Judėjų
- Karaimų
- Graikų apeigų katalikų
Naujieji religiniai judėjimai, veikiantys Lietuvoje:
- Budistinės kilmės:
- Zen ir Tibeto budizmas.
- Hinduistinės kilmės:
- Krišnaitai (Krišnos Sąmonės religinė bendrija) – iš Indijos kilęs tikėjimas, kaip aukščiausią Dievo asmenį garbina Krišną (Višnu).
- Satja Sai Babos organizacija.
- Ošo mokymo sekėjų centrai.
- Šri Šri Ravio Šankaro mokymo sekėjų centrai.
- Krikščioniškos kilmės:
- Jehovos liudytojai – krikščioniškos kilmės bendruomenė.
- Kristaus bažnyčia – krikščioniškos kilmės bendruomenė.
- Mormonai, Paskutinių dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia – krikščioniškos kilmės bendruomenė.
- Susivienijimo bažnyčia arba Munistai – krikščioniškos kilmės bendruomenė.
- Tikėjimo žodis – krikščioniškos kilmės bendruomenė.
- Kiti tikėjimai:
- Romuva – senovės baltų tikėjimo bendrija.
- Anastasijos judėjimas – gamtinis dvasingumas.
- Bahajų tikėjimas – visą žmoniją siekianti suvienyti pasaulinė religija.
- Naujasis šamanizmas – Karloso Kastanedos ir kitų šamanizmo rašytojų gerbėjų grupės.
- Naujojo amžiaus sąjūdis – pasižymi įvairių religijų idėjų įvairove.
