Vatasidai
| Waṭāsīyūn وطاسيون Vatasidai | ||||
| buvusi monarchija | ||||
| ||||
|
vėliava | ||||
 | ||||
| Sostinė | Fesas | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Sultonai | ||||
| 1420–1448 (pirmasis) | Abu Zakarija Jahija | |||
| 1545–1547 (paskutinis) | Nasiras ad Din Alkasiras Mahometas ibn Achmadas | |||
| Era | Naujieji laikai | |||
| - Įkurta | 1420 m., 1420 | |||
| - Pakeičia Sadi | 1547 m. | |||
| Valiuta | Auksinis dinaras | |||
_(1554-1659).svg)
Vatasidai – arab.: وطاسيون waṭāsīyūn arba بنو الوطاس banū al-waṭās) buvo berberų musulmonų dinastija, valdžiusi Maroke nuo 1420 m. iki 1547 m. Vatasidai priklausė Zenata[1] genties grupei.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pradžioje Vatasidai klajojo po Aukštosios plynaukštės ir Sacharos rajonus, o vasaras leido rytų Maroke. Kai Maroke Marinidai atėjo į valdžią, Vatasidai gavo derlingas Rifo priekalnių žemes. 1420 m. viziris Abu Zakarija Jahija prisiėmė vienerių metų amžiaus sultono Abdalchako II Abu Mahometo globą. Taip viziris tapo faktiniu šalies vadovu. Net sultonui Abdalchakui II-jam tapus pilnamečiu, dar ilgai jis nesistengė atsikratyti vizirio globos. Tik 1458 m. nutaręs pasipriešinti Vatasidams, Abdalchakas II-is įsakė nužudyti vizirio šeimą. Išsigelbėjo du vizirio sūnūs kurie pabėgo į Asilą. 1465 m. žuvus sultonui Abdalchakui II-jam, šalyje įsigalėjo anarchija ir šešerius metus vyko kovos dėl sosto. Tik 1471 m. Vatasidų vadas Mahometas Alšeichas įžengė į Fesą ir paėmė valdžią į savo rankas, bet berberai ir pietų marabutai jo nepripažino.
1492 m. po Kastilijos ir Argono susijungimo ir Granados emyrato žlugimo, Ispanija 1497 m. užėmė Melilją. Portugalija užėmė visą Atlanto vandenyno pakrantę į pietus nuo Gibraltaro: 1508 m. – Safi, 1513 m. – Azemurą, 1514 m. – Mazaganą, o 1515 m. užpuolė ir Marakešą. Tais pačiais metais iš pietų pusės puolimą prieš Vatasitus pradėjo Sadi giminė. Jų vadas Abu Abdalahas Alkaimas 1511 m. pasiskelbė Suso valdovu. 1525 m. Sadi užėmė Marakešą, kuris tapo jų dinastijos sostine. Nuo to laiko prasidėjo negailestinga Vatasidų ir Sadi dinastijų kova. Sadi prestižas nuolat augo, ypač po to, kai sostą užėmė Ahmado Alaradžo brolis Mahometas aš Šeichas. Jis 1541 m. užėmė Agadirą, Safi, Azemurą, o 1549 m. ir Fesą. 1554 m. įvykdyto sąmokslo metu žuvo paskutinis Vatasidų dinastijos valdovas ir Marokas perėjo į Sadi dinastijos rankas.
Valdovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] |
|---|
| Maroko istorija |
| Senovės Libija |
| Roma > Vandalai |
| Omejadai |
| Midraridai, Barghuatai |
| Idrisidų dinastija (780–974) |
| Kordoba, Ziridai |
| Magravų dinastija (987–1070) |
| Almoravidų dinastija (1073–1147) |
| Almochadų dinastija (1147–1269) |
| Marinidų dinastija (1258–1420) |
| Vatasidų dinastija (1420–1547) |
| Sadi dinastija (1554–1659) |
| Alavitų dinastija (1666–dabar): |
| Maroko protektoratas |
| Maroko Karalystė |
Vatasidų viziriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Abu Zakarija Jahija (Abu Zakariya Yahya) (1420–1448);
- Ali ibn Jusufas Zakarija (Ali ibn Yusuf) (1448–1458);
- Jahija ibn Abi Zakarija Jahija (Yahya ibn Abi Zakariya Yahya) (1458–1459).
Vatasidų sultonai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Mahometas Alšeichas (Abu Abd Allah al-Sheikh Muhammad ibn Yahya) (1472–1504);
- Mahometas Alburtukali (Abu Abd Allah al-Burtuqali Muhammad ibn Muhammad) (1504–1526);
- Abu Hasanas Ali (Abu al-Hasan Abu Hasan Ali ibn Muhammad) (1526) ir (1554) (valdė tik keturis mėnesius);
- Achmadas (Abu al-Abbas Ahmad ibn Muhammad) (1526–1545) ir (1547–1549);
- Mahometas Alkasiras (Nasir ad-Din al-Qasri Muhammad ibn Ahmad) (1545–1547).
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ http://www.1911encyclopedia.org/Zenata Zenata — berberų gentis
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- en. Maroko istorija Archyvuota kopija 2005-12-30 iš Wayback Machine projekto..