Vagaro tarptautinis oro uostas
| Vagaro oro uostas | |||
| |||
| IATA: FAE - ICAO: EKVG | |||
|---|---|---|---|
| Parametrai | |||
| Aerodromo tipas | civilinis | ||
| Operatorius | Civilinė aviacijos administracija | ||
| Miestas | Siorvaguras | ||
| Aukštis virš jūros lygio | 85 m | ||
| Koordinatės | 62°3′49″ š. pl. 7°16′38″ v. ilg. / 62.06361°š. pl. 7.27722°r. ilg. | ||
| Tinklalapis | http://www.fae.fo/ | ||
| Kilimo ir tūpimo takai | |||
| Kryptis | Matmenys | Danga | |
| ilgis (m) | plotis (m) | ||
| 13/31 | 1799 | Asfaltas | |
Vagaro oro uostas (far. Vága Floghavn, dan. Vágar Lufthavn) (IATA kodas: FAE, TCAO kodas: EKVG) – vienintelis Farerų salų oro uostas, nutolęs 1,9 km į rytus nuo Siorvaguro. Oro uoste įsikūrusi Farerų nacionalinė aviakompanija – „Atlantic Airways“.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vagaro saloje esantį Vagaro oro uostą Antrojo pasaulinio karo metu pastatė britų inžinieriai. Vieta buvo pasirinkta dėl prasto matomumo iš jūros pusės ir dėl galimo vokiečių karinių laivų antpuolio. 1942 m. pavasarį nutūpė pirmasis lėktuvas.
Po karo aerodromas buvo apleistas ir nenaudojamas. 1963 m. buvo atidarytas, kaip civilinis oro uostas dviejų Siorvaguro gyventojų, Hugo Fjørðoy ir Lars Larsen, kurie dirbo Islandijos oro linijų kompanijoje „Icelandair“, dėka. Iš Vagaro oro uosto buvo pradėti reguliarūs skrydžiai į Bergeno, Kopenhagos ir Glazgo oro uostus, naudojant Douglas DC-3 lėktuvą. Vėliau skrydžius pradėjo vykdyti „Faroe Airways“ aviakompanija. 1967 m. rugsėjo 28 dieną įmonė nutraukė savo veiklą. Iki 2004 m. „Maersk Air“, kartu su „Atlanto Airways“, vykdė kelis skrydžius.
2011 m. buvo pratęsti kilimo–tūpimo takai nuo 1 250 metrų iki 1 799 metrų.
