Tuamotu salos

Tuamotu vėliava

Akteono salų grupė iš kosmoso

Fakarava salos lagūna

Tuamotu salos (pranc. Îles Tuamotu) arba Paumotu – salynas Ramiajame vandenyne, Prancūzijos Polinezijos rytinėje pusėje, nusidriekęs kelis tūkstančius kilometrų iš pietryčių į šiaurės vakarus. Įeina į Tuamotu-Gambijė salas. Plotas 885 km². Gyvena 15,3 tūkst. gyventojų (2017 m.).

Geografija

Salynas nusidriekęs nuo 134° iki 150° vakarų ilgumos ir nuo 14° iki 24° pietų platumos. Užima net 800 000 km² teritoriją, tačiau iš jų tik 885 km² dengia sausuma. Iš viso Tuamotu salas sudaro 78 salos ir atolai. Beveik visos salos koralinės kilmės. Atolai vyrauja nuo visai nedidelių iki milžiniškų. Didžiausios salos – Rangiroa (vienas didžiausių pasaulio atolų) ir Fakarava. Klimatas tropinis, pasatinis. Visus metus temperatūra svyruoja apie 26 °C. Per metus iškrenta apie 1400 mm kritulių. Nors lietūs lyja ištisus metus, tačiau sausiau būna rugsėjį ir lapkritį. Dažni tropiniai taifūnai. Nepaisant didelio kritulių kiekio, atoluose kyla didelės gelo vandens stygiaus problemos. Dėl skurdaus atolų dirvožemio augalų įvairovė nėra didelė. Pagrindinis augalas – riešutinė kokospalmė, kurios riešutai naudojami kopros gamybai. Taip pat yra vanilės plantacijos. Maistui auginamas jamsas, taras, duonmedis. Pandanų lapai naudojami namų statybai. Salose gyvena nedideli gyvūnai – įvairūs paukščiai, driežai, vabzdžiai. 57 paukščių rūšys yra endeminės. Labai gausi ir įvairi povandeninė gyvūnija. Tuamotu – vienas iš svarbiausių pasaulyje povandeninio nardymo centrų.

Istorija

Apie Tuamotu istoriją iki europiečių atvykimo galima sužinoti tik iš legendų ir kulto pastatų. Pagal archeologinius radinius galima spręsti, kad salos buvo apgyvendintos VIII a. atvykėlių iš Draugijos salų. Rangiroa, Manihi ir Mataiva salose yra išlikę senovės polineziečių statinių. Tuamotu salas (Puka-Puka salą) 1521 m. atrado Ferdinandas Magelanas savo kelionės aplink pasaulį metu. XVII – XVIII a. salas aplankė ir daugiau Okeanijos tyrinėtojų: Pedru Fernandesas de Keirošas, Vilemas Šoutenas, Jakobas Rogevenas, Džonas Baironas, Luisas Antuanas de Bugenvilis, Džeimsas Kukas, Oto von Kocebus. Taip pat manoma, kad 1480 m. salas galėjo būti pasiekęs Inkų imperijos valdovas Tupac Inca Yupanqui. Nepaisant šių kelionių, Tuamotu salos neturėjo didelės reikšmės iki XVIII a., kai čia atkeliavo pirmieji krikščionių misionieriai. Tame pačiame amžiuje Tuamotu išgarsėjo savo perlais. 1844 m. salas prisijungė Prancūzija. 1947 m. į Raroia iš Pietų Amerikos Kon-Tiki laivu atplaukė garsus norvegų keliautojas Turas Hejerdalas. Mururoa ir Fangataufa salos prancūzų buvo naudojamos kaip atominių ginklų bandymų poligonai.

Demografija

Pagal 2002 m. surašymą Tuamotu salose gyvena 14 876 gyventojų. Gyventojų tankumas – tik 16,8 žm./km². Apie 800 gyventojų gyvena 400 km spinduliu nuo Mururoa ir Fangataufa salų, kur vyko atominiai bandymai. Dauguma salyno gyventojų gyvena vakarinėje pusėje. Daug negyvenamų salų. Beveik visi Tuamotu gyventojai – polineziečiai, šnekantys įvairiomis polineziečių tarmėmis: tuamotu, puka – puka, mangareva. Dauguma gyventojų – krikščionys, tačiau jaučiama didelė vietinių tikėjimų įtaka. Didžiausias miestas – Rotoava (Fakarava s.).

Ekonomika

Svarbiausi Tuamotu verslai – perlų rinkimas ir kopros apdirbimas. Taip pat eksportuojama vanilė. Vis didesnę reikšmę įgija turizmas. Labiausiai turizmui pritaikytos yra Rangiroa ir Manihi salos. Pagrindinės atrakcijos – povandeninis nardymas ir plaukiojimas su akvalangu.

Salų grupės

Akteono salos

Tuamotu-Gambijė salų žemėlapis

Atolas arba sala	Pagrindinė gyvenvietė	Plotas (km²)	Lagūna (km²)	Komuna	Koordinatės
Ahe	Tenukupara	12	145	Manihi	14°29′ p. pl. 146°19′ v. ilg.
Ahunui	–	3	16	Hao	19°38′ p. pl. 140°25′ v. ilg.
Akiaki	–	1,2	0	Nukutavake	18°33′ p. pl. 139°13′ v. ilg.
Amanu	Ikitake	28	210	Hao	17°49′ p. pl. 140°46′ v. ilg.
Anaa	Tuuhora	38	90	Anaa	17°24′ p. pl. 145°30′ v. ilg.
Anuanuraro	–	7	7	Hao	20°25′ p. pl. 143°31′ v. ilg.
Anuanurunga	–	4,5	2,5	Hao	20°38′ p. pl. 143°19′ v. ilg.
Apataki	Niutahi	20	683	Arutua	15°27′ p. pl. 146°19′ v. ilg.
Aratika	Paparara	8,3	152	Fakarava	15°32′ p. pl. 145°32′ v. ilg.
Arutua	Rautini	14	516	Arutua	15°19′ p. pl. 146°44′ v. ilg.
Faaite	Hitianau	8,9	227	Anaa	16°45′ p. pl. 145°14′ v. ilg.
Fakahina	Tarione	8	20	Fangatau	15°59′ p. pl. 140°08′ v. ilg.
Fakarava	Rotoava	31	1.112	Fakarava	16°18′ p. pl. 145°36′ v. ilg.
Fangatau	Teana	6	11	Fangatau	15°49′ p. pl. 140°52′ v. ilg.
Fangataufa	–	5	53	Tureia	22°14′ p. pl. 138°45′ v. ilg.
Hao	Otepa	47	497	Hao	18°14′ p. pl. 140°53′ v. ilg.
Haraiki	–	4	10	Makemo	17°28′ p. pl. 143°27′ v. ilg.
Hereheretue	Otetou	4	29	Hao	19°52′ p. pl. 144°58′ v. ilg.
Hikueru	Tapupati	25	82	Hikueru	17°35′ p. pl. 142°37′ v. ilg.
Hiti	–	3	15	Makemo	16°44′ p. pl. 144°06′ v. ilg.
Katiu	Hitianau	27	235	Makemo	16°26′ p. pl. 144°22′ v. ilg.
Kauehi	Tearavero	28	315	Fakarava	15°53′ p. pl. 145°09′ v. ilg.
Kaukura	Raitahiti	11	436	Arutua	15°45′ p. pl. 146°41′ v. ilg.
Makatea	Moumu	24	0	Rangiroa	15°51′ p. pl. 148°15′ v. ilg.
Makemo	Pouheva	56	603	Makemo	16°36′ p. pl. 143°42′ v. ilg.
Manihi	Paeua	13	166	Manihi	14°27′ p. pl. 146°04′ v. ilg.
Manuhangi	–	1	7	Hao	19°12′ p. pl. 141°15′ v. ilg.
Marijos atolas	–	3	7	Gambjė	22°01′ p. pl. 136°11′ v. ilg.
Marokau	Vaiori	39	217	Hikueru	18°04′ p. pl. 142°16′ v. ilg.
Marutea Nord	–	2,7	458	Makemo	17°02′ p. pl. 143°10′ v. ilg.
Pietų Marutea	Auorotini	14	112	Gambjė	21°31′ p. pl. 135°33′ v. ilg.
Mataiva	Pahua	22	26	Rangiroa	14°53′ p. pl. 148°40′ v. ilg.
Matureivavao	–	2,5	18	Gambjė	21°28′ p. pl. 136°24′ v. ilg.
Moranė	–	2	11	Gambjė	23°09′ p. pl. 137°08′ v. ilg.
Moruroa	–	15	148	Tureia	21°50′ p. pl. 138°55′ v. ilg.
Motutunga	–	1,4	126	Anaa	17°06′ p. pl. 144°22′ v. ilg.
Napuka	Tepukamaruia	8	18	Napuka	14°10′ p. pl. 141°14′ v. ilg.
Nengonengo	–	9	68	Hao	18°45′ p. pl. 141°48′ v. ilg.
Niau	Tupuna	20	32	Fakarava	16°09′ p. pl. 146°22′ v. ilg.
Nihiru	Tatake	6,7	79	Makemo	16°42′ p. pl. 142°50′ v. ilg.
Nukutavakė	Tavananui	5,5	0	Nukutavake	19°16′ p. pl. 138°46′ v. ilg.
Nukutepipi	–	4	1,3	Hao	20°42′ p. pl. 143°03′ v. ilg.
Paraoa	–	4	14	Hao	19°08′ p. pl. 140°40′ v. ilg.
Pinaki	–	1,3	0,7	Nukutavake	19°23′ p. pl. 138°40′ v. ilg.
Puka Puka	Tehonemahina	4	2,2	Puka Puka	14°49′ p. pl. 138°48′ v. ilg.
Pukarua	Marautagaroa	7	23	Reao	18°19′ p. pl. 137°01′ v. ilg.
Rangiroa	Avatoru	43	1.592	Rangiroa	15°07′ p. pl. 147°37′ v. ilg.
Raraka	Motutapu	7,2	342	Fakarava	16°10′ p. pl. 144°54′ v. ilg.
Raroia	Garumaoa	19,5	359	Makemo	16°05′ p. pl. 142°25′ v. ilg.
Ravaherė	–	1,9	5,1	Hikueru	18°15′ p. pl. 142°09′ v. ilg.
Reao	Tapuarava	11	34	Reao	18°31′ p. pl. 136°22′ v. ilg.
Reitoru	–	1,4	0,6	Hikueru	17°52′ p. pl. 143°04′ v. ilg.
Rekareka	–	1,6	0,7	Hao	16°50′ p. pl. 141°55′ v. ilg.
Taenga	Henuaparea	20	169	Makemo	16°21′ p. pl. 143°08′ v. ilg.
Tahanea	–	7,7	523	Anaa	16°52′ p. pl. 144°46′ v. ilg.
Taiaro	Paganie	6	12	Fakarava	15°45′ p. pl. 144°38′ v. ilg.
Takapoto	Fakatopatere	15	85	Takaroa	14°37′ p. pl. 145°12′ v. ilg.
Takaroa	Teavaroa	20	93	Takaroa	14°27′ p. pl. 144°59′ v. ilg.
Takumė	Ohomo	5	42,4	Makemo	15°48′ p. pl. 142°12′ v. ilg.
Tatakoto	Tumukuru	7,3	20	Tatakoto	17°20′ p. pl. 138°24′ v. ilg.
Tauerė	Teanoga	2	60	Hao	17°23′ p. pl. 141°30′ v. ilg.
Tekokota	–	2,2	5,1	Hikueru	17°19′ p. pl. 142°35′ v. ilg.
Tematangi	Tehakoro	7,7	61	Tureia	21°41′ p. pl. 140°38′ v. ilg.
Tenararo	–	2	1,6	Gambjė	21°18′ p. pl. 136°45′ v. ilg.
Tenarunga	–	2,2	5	Gambjė	21°21′ p. pl. 136°32′ v. ilg.
Šiaurės Tepotas	Tehekega	4	0	Napuka	14°08′ p. pl. 141°24′ v. ilg.
Pietų Tepotas	–	1,8	1,6	Makemo	16°49′ p. pl. 144°17′ v. ilg.
Tikehau	Tuherahera	54	394	Rangiroa	15°01′ p. pl. 148°10′ v. ilg.
Tikei	Tereporepo	4	0	Takaroa	14°57′ p. pl. 144°33′ v. ilg.
Toau	Maragai	9	561	Fakarava	15°54′ p. pl. 146°02′ v. ilg.
Tuanakė	–	3,5	26	Makemo	16°39′ p. pl. 144°13′ v. ilg.
Tureia	Fakamaru	8,3	47	Tureia	20°50′ p. pl. 138°32′ v. ilg.
Vahanga	–	2	5	Gambjė	21°20′ p. pl. 136°39′ v. ilg.
Vahitahi	Mohitu	2,5	7,4	Nukutavake	18°47′ p. pl. 138°50′ v. ilg.
Vairaatea	Ahurua	3	13	Nukutavake	19°21′ p. pl. 139°21′ v. ilg.
Vanavana	–	2	3	Tureia	20°47′ p. pl. 139°08′ v. ilg.

Nuorodos

• Svetainė apie salų gamtą
• Administracinė svetainė Archyvuota kopija 2005-10-23 iš Wayback Machine projekto.