Trijų Karalių salos

34°09′14″ p. pl. 172°8′24″ r. ilg. / 34.15389°š. pl. 172.14000°r. ilg. / 34.15389; 172.14000

Trijų Karalių salos (angl. Three Kings Islands) arba Manavatafis (maor. Manawatāwhi) – Naujajai Zelandijai priklausančių salų grupė pietų Ramiajame vandenyne, 64 km į šiaurės vakarus nuo Šiaurės salos. Bendras plotas – 7 km². Sudaro Didžioji sala, apie ją išsidėsčiusios Farmerio uolos ir Šiaurės Rytų sala, bei Pietvakarinė grupė (Pietvakarių sala, Vakarų sala, Princų salynas). Salos vulkaninės kilmės, uolingos, stačių krantų.^[1] Iškyla iki 295 m.

1643 m., Kristaus Apsireiškimo dieną, salyną pasiekė olandų keliautojas Abelis Tasmanas ir pavadino Trijų karalių garbei.^[1] Daugelis salų tuo metu buvo gyvenamos maorių, kurie vertėsi augindami batatus.^[2] Nuo 1840 m. Trijų Karalių salos nebegyvenamos. Dabar salynas paskelbtas rezervatu, saugomos paukščių buveinės.^[1] Salose auga endeminis medis Pennantia baylisiana (iš vieno likusio individo vėliau išplatintas).^[3] Taip pat rasta endeminių vabalų, moliuskų rūšių.

Vakarų sala
Vienos iš salų pakrantė
Princų salos
1643 m. salų graviūra

Šaltiniai

↑ ^1,0 ^1,1 ^1,2 Manawatāwhi/Three Kings Islands. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
↑ Hayward, Bruce W. (1987). „Prehistoric Archaeological Sites on the Three Kings Islands, Northern New Zealand“. Records of the Auckland Institute and Museum. 24: 147–161.
↑ Renwick, Dustin (25 December 2019). „The story of the world’s loneliest tree]“. National Geographic.

Vikiteka: Trijų Karalių salos – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[brit-1] 1,0 ^1,1 ^1,2 Manawatāwhi/Three Kings Islands. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.

[2] Hayward, Bruce W. (1987). „Prehistoric Archaeological Sites on the Three Kings Islands, Northern New Zealand“. Records of the Auckland Institute and Museum. 24: 147–161.

[3] Renwick, Dustin (25 December 2019). „The story of the world’s loneliest tree]“. National Geographic.

[1]

[2]

[3]