Topazas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Topazas | |
|---|---|
| |
| Savybės | |
| Kategorija | Mineralas, |
| Cheminė formulė | Aliuminio silikatas, (AlF)2SiO4 |
| Identifikacija | |
| Spalva | Oranžinė, geltona, ruda, šviesiai mėlyna, bespalvė, balta, šviesiai purpurinė (violetinė), žaliai-melsva |
| Kristalo sistema | Ortorombinė |
| Lūžimai | - |
| Kietumas pagal Moso skalę |
8 |
| Blizgesys | Stiklinis |
| Lūžio rodiklis | 1,610-1,638 |
| Specifinis tankis | 3,4-3,9 |
Topazas – silikatų klasės mineralas, aliuminio silikatas. Pavadinimas kilęs iš Topazo (Topazios) salos Raudonojoje jūroje, kur pirmąsyk rastas (dabar tai – Zebergeno sala).
Gali būti įvairiausių spalvų – nuo rudos, iki mėlynos. Spalvą suteikia geležies, titano, chromo, vanadžio priemaišos. Melsvas topazas yra labai retas, bet jis gali būti gautas pakaitinus bespalvį mineralą. Rožinis – dar retesnis, jį pakaitinus, gaunamas oranžinis ar rudas. Ilgai laikant šviesoje, topazas blunka.
Radimvietės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Slovakija, Vokietija, Norvegija, Švedija, Japonija, Meksika, JAV, Šri Lanka, Mianmaras, Pakistanas, Rusija.
Naudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Juvelyrikoje labiausiai naudojama oranžinė ar geltona atmaina („imperial“ topazas).
Topazas naudojamas stiklo pramonėje ir kaip abrazyvinė priemonė.
Variacijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- „Precious“ klasės topazas – terminas vartojamas, norint atskirti nuo menkaverčių klastočių, panašių į citriną
- „Imperial“ topazas – blizgantis oranžinis (su atspalviu nuo geltonos iki rudos)
- „Sidabrinis“ topazas – bespalvis
- „Sherry“ topazas – oranžiškai-rudas
- „Londono mėlynasis“ – vaiskiai mėlynas
- „Šveicariškas mėlynasis“ – vaiskiai mėlynas, šviesesnis už Londono
- „Paraiba“ topazas – jūros spalvos
- „Braziliškas rubinas“ – raudonas, kasamas Brazilijoje.
Didžiausi topazai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- „Braganca“ – šlifuotas 1680 ct (dabar Portugalijos karūnoje)
- Mėlynas 5890 ct mineralas saugomas Čikagoje
- „Santa Rosa“ – geltonas mineralas, masė – 117 kg (dydis 43x41x40 cm)
- Amerikos gamtos istorijos muziejuje, Niujorke saugomas 300 kg (dydis 80x60x60 cm) mineralas
- „Brazilijos princesė“ – šlifuotas 22000 ct (Amerikos gamtos istorijos muziejus, Niujorkas)
- „Auksinis miškas“ – šlifuotas 5,38 kg (Fersmano muziejus, Maskva)
