Tamuro slėnis – kalnų slėnis Aukštuosiuose Himalajuose, pavadintas dėl per jį tekančios Tamuro upės, kuri yra vienas iš septynių svarbiausių Kosio intakų. Yra ryčiausias Nepalo Himalajų slėnis, įsiterpęs į vakarus nuo Kančendžangos kalnagūbrio. Administruojamas Nepalo Tapledžungo rajono.
Senieji slėnio gyventojai yra Valungbai (pietuose), ir Thudamai (šiaurėje), kurių kalbos labai artima tibetiečių kalbai. Jie išpažįsta Tibeto budizmą, Boną, kultūriškai artimi tibetiečiams ir kitoms gretimoms Aukštųjų Himalajų tautoms, priskiriami bhotijų grupei.
Regionas nuo gana ankstyvų laikų buvo politiškai priklausomas piečiau įsikūrusioms limbu etninės grupės karalystėms (Limbuvanui). Minimas limbu karalius Taple, įkūręs tvirtovę kalnuose (Tapledžungą), kuri ir dabar yra didžiausia regiono gyvenvietė. Per ilgą istoriją valungbai ir thudamai didele dalimi buvo išstumti limbu ir dabar sudaro tik nedidelę dalį slėnio gyventojų. Dalis valungbų yra migravę į gretimą slėnį vakaruose – Aruną.
