Pereiti prie turinio

Stroganovai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Grafo Stroganovo herbas

Stroganovai (rus. Строгановы,Строгоновы, pranc. Stroganoffs) – rusų pirkliai ir pramonininkai, vėliau baronai ir grafai, stambūs žemvaldžiai ir valstybės veikėjai XVI–XX a.

Giminės istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Grigorijus Dmitrijevičius Stroganovas (iki1715 m.)

Giminė kilusi iš praturtėjusių pomorų valstiečių. Jos pradininkas Fiodoras Lukičius Stroganovas gyveno Solvyčegodske (dab. Archangelsko sritis) XV a. pabaigoje. Čia jo sūnus Anikejus Fiodorovičius Stroganovas (14881570 m.) išvystė druskos gavybos verslą. 1558 m. caras Ivanas Rūstusis A. Stroganovą ir jo vaikus apdalijo žemėmis tuometinės Rusijos rytiniame pakraštyje palei Kamos ir Čiusovajos upes. Pačių Stroganovų prašymu jų žemės buvo įtrauktos į opričiną, kurioje buvo taikomas tiesioginis paties caro valdymas. Tokiu būdu giminė galėjo lengviau plėstis į naujas žemes Urale ir Sibire, vystydama žemdirbystę, medžioklę, žvejybą, druskos, rūdų gavybą. Jie turėjo teisę statyti tvirtoves ir miestus, malšinti vietinių gyventojų pasipriešinimą savo sukurtomis družinomis. A. Stroganovo sūnus Semionas, anūkai Maksimas ir Nikita finansavo Jermako 1581 m. kampaniją į Sibirą. 1620 m. Stroganovai buvo valdžios pamaloninti nusipelniusių žmonių titulais už humanitarinę ir finansinę pagalbą lenkų intervencijos laikotarpiu.

XVII a. Stroganovai daug investavo į druskos verslą Solikamske. Vienijant plačiai pasklidusias giminės žemes, buvo nusavintos druskų verslovės, priklausiusios Šustovų ir Filatjevų giminėms. XVIII a. Stroganovai pastatė Urale eilę geležies ir vario lydymo gamyklų. Po Šiaurės karo (17001721 m.), kada Stroganovai ženkliai parėmė Petro I vyriausybę, jiems buvo suteikti baronų ir grafų titulai, jie tapo neatsiejama šalies aristokratijos dalimi, užėmė įtakingus valstybės postus.

Po Rusijos revoliucijos 1917 m. Stroganovai pasitraukė su baltųjų judėjimu į užsienį. Jų visas likęs nekilnojamas turtas, kitos vertybės buvo nacionalizuotos.

Stroganovų cerkvė Žemutiniame Naugarde (pašventinta 1719 m.)

Stroganovų giminė visais laikais rodė išskirtinį dėmesį menui, literatūrai, istorijai, archeologijai. Jie sukaupė turtingas bibliotekas, meno kūrinių, medalių, monetų ir kt. kolekcijas, statė įspūdingus rūmus, kulto pastatus.

Stroganovų rūmai Sankt Peterburge
Stroganovų mokyklos ikona

Šios giminės atstovai taip pat pastatė puošnias baroko stačiatikių bažnyčias visoje Rusijoje, iš kurių vienos įspūdingiausių:

Stroganovų mokykla

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo XVI a. žinoma Stroganovų ikonų tapybos meistrų mokykla, įvedusi į šią sritį siauros specializacijos sampratą bei pirmą kartą pradėjusi naudoti ikonose spalvingus gamtos motyvus, vaizdingus fono peizažus. Geriausi darbai XVII a. bažnytinio meninio audinių siuvinėjimo srityje (церковное лицевое шитьё) taip pat priklauso giminės mokyklai. Be to, yra pripažįstama Stroganovų architektūrinio stiliaus kryptis Maskvos baroke.

Su garsios giminės vardu siejamas populiarus rusų virtuvės patiekalas befstrogenas (pranc. Boeuf Stroganoff, 'jautiena pagal Stroganovą').

Stroganovų fondas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1992 m. JAV įkurtas Stroganovų fondas, skirtas atkurti ir išlaikyti giminės palikimą Rusijoje. Fondo įkvėpėja – baronienė Helene de Ludinghausen, gyvenanti Paryžiuje, kurios motina – princesė Ksenija Aleksandrovna Ščerbatova, dar gimusi Stroganovų rūmuose.

Žinomi Stroganovai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Stroganovų palaikai saugomi Solvyčegodsko istorijos muziejaus koplyčioje