Stokholmo-Arlandos oro uostas
| Stokholmo-Arlandos oro uostas | |||
| |||
| IATA: ARN - ICAO: ESSA | |||
|---|---|---|---|
| Parametrai | |||
| Aerodromo tipas | civilinis | ||
| Operatorius | Swedavia | ||
| Miestas | Stokholmas | ||
| Aukštis virš jūros lygio | 42 m | ||
| Koordinatės | 59°39′07″ š. pl. 17°55′07″ r. ilg. / 59.65194°š. pl. 17.91861°r. ilg. | ||
| Tinklalapis | Stokholmo-Arlandos oro uostas | ||
| Kilimo ir tūpimo takai | |||
| Kryptis | Matmenys | Danga | |
| ilgis (m) | plotis (m) | ||
| 01L/19R | 3301 | asfaltas | |
| 01R/19L | 2500 | asfaltas | |
| 08/26 | 2500 | asfaltas | |
Stokholmo-Arlandos oro uostas (šved. Stockholm-Arlanda flygplats) – tarptautinis oro uostas Švedijoje, Stokholmo lėne, Sigtunos savivaldybėje, 37 km į šiaurę nuo Stokholmo ir 40 km į pietryčius nuo Upsalos. Didžiausias šalyje ir trečias pagal aptarnautų keleivių skaičių Skandinavijos šalyse. 2019 m. oro uostas aptarnavo 116,5 tūkst. skrydžių ir 25,6 mln. keleivių, iš jų 20,8 mln. tarptautiniuose, 4,8 mln. – vietiniuose skrydžiuose.[1][2] Oro uostui skirtame 2 600 ha plote nutiesti 3 kilimo-tūpimo takai, pastatyti 4 terminalai ir kiti statiniai, plyti dirbami laukai, miškai ir vandens telkiniai.
Oro uoste yra pagrindinės Scandinavian Airlines (SAS) ir Norwegian Air Shuttle oro linijų bendrovių būstinės. 2018 m. veikė 81 oro linijų bendrovė, buvo vykdomi skrydžiai 181 kryptimi. Oro uoste dirba 17,5 tūkst. darbuotojų.[3]
Su Stokholmo centru oro uostas sujungtas greitojo geležinkelio linija („Arlanda Express“ traukiniai; kelionės trukmė 20 min.). Priemiestiniai traukiniai kursuoja į Stokholmą ir Upsalą, autobusai – į Stokholmą, Upsalą ir kitus Švedijos miestus bei Oslą. Automobiliu oro uostas pasiekiamas E4 automagistrale.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1946 m. Riksdagas (Švedijos parlamentas) pritarė stambaus oro uosto statybai šalia Halmšeno ežero. 1954 m. nutiestas pirmasis gelžbetonininės dangos kilimo-tūpimo takas, 1958 m. oro uostui suteiktas dabartinis pavadinimas. 1959 m. nutiestas pagrindinis kilimo-tūpimo takas, pradėti reguliarūs skrydžiai. 1962 m. balandžio 1 d. oro uostas oficialiai atidarytas, į jį iš Stokholmo-Bromos oro uosto perkelti visi tarptautiniai ir dalis vietinių skrydžių. 1976, 1983 ir 1990 m. įrengti nauji terminalai, 2001 m. pastatytas naujas 83 m aukščio oro eismo kontrolės bokštas, 2003 m. atidarytas trečias kilimo-tūpimo takas.[3]
Statistika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Metai | Aptarnauti keleiviai | Skrydžiai | ||
|---|---|---|---|---|
| Iš viso | Tarptautiniai | Vietiniai | ||
| 2012 | 19 642 029 | 14 839 483 | 4 802 546 | 104 930 |
| 2013 | 20 681 396 | 15 811 068 | 4 870 328 | 109 837 |
| 2014 | 22 443 782 | 17 338 211 | 5 105 571 | 112 648 |
| 2015 | 23 142 536 | 18 060 628 | 5 081 908 | 112 987 |
| 2016 | 24 702 419 | 19 424 733 | 5 277 686 | 115 631 |
| 2017 | 26 642 034 | 21 165 898 | 5 476 136 | 122 697 |
| 2018 | 26 846 720 | 21 557 474 | 5 289 246 | 121 860 |
| 2019 | 25 642 623 | 20 793 592 | 4 849 031 | 116 529 |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Flygplatsstatistik 2019, Swedavia Airports. Nuoroda tikrinta 2020-10-02.
- ↑ Passagerarstatistik, Swedavia Airports. Nuoroda tikrinta 2020-10-02.
- ↑ 3,0 3,1 Facts about the airport, Swedavia Airports. Nuoroda tikrinta 2020-10-02.
- ↑ „Statistik“. swedavia.se. Nuoroda tikrinta 2020-10-02.