Pereiti prie turinio

Starlink

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Starlink

Projekto logotipas

Šalis: Jungtinės Amerikos Valstijos JAV
Gamintojas: Jungtinės Amerikos Valstijos SpaceX
Tipas: Mažieji palydovai
Masė: 227–260 kg
Orbitos aukštis: Žemoji Žemės orbita, 335,9–1325 km
Misijos statutas: Aktyvi
Paleista: 2510
Pirmasis paleidimas: 2018 m. vasario 22 d.
Paskutinis paleidimas: 2022 m. gegužės 18 d.
Palydovų išsidėstymas erdvėje. 1584 palydovai bus išsidėstę 72 orbitinėse plokštumose (po 22 palydovus, 53° kampu).

Starlink – privačios JAV astronautikos bendrovės „SpaceX“ dirbtinių žemės palydovų sistemos projektas,[1] skirtas sukurti pigų ir aukštos kokybės palydovinio interneto ryšio kanalą ir techninius siųstuvus signalams iš žemės ir orbitos priimti bei perduoti. „SpaceX“ kosminio interneto ryšio plėtros ir tyrimų organizacija įsikūrusi Redmonde prie Sietlo, Vašingtono valstijoje.

Projektą Elon Musk įkurta bendrovė pradėjo kurti 2015 m. Projektinė dokumentacija iškelti į orbitą apie 12 tūkst. palydovų iki 2020 m. vidurio buvo parengta 2017 m. Bandomieji prototipai TINTIN sėkmingai paleisti 2018 m.

2019 m. gegužės 24 d. bendrovė „SpaceX“ paleido raketą „Falcon 9“, iškėlusią į orbitą pirmuosius 60 palydovų, sudarysiančių tinklą „Starlink“, turintį užtikrinti interneto ryšį kiekvienam pasaulio kampeliui. Kiekvienas iš šios partijos „Starlink“ palydovų svėrė po 227 kg. Bendra išskraidinto krovinio masė siekė 18,5 t ir buvo didžiausia, iki šiol iškelta „SpaceX“ raketos.[2] 440 km aukštyje pradėti leisti palydovai, vėliau su įjungtais manevriniais varikliais užėmę savo vietas gana žemoje orbitoje – 550 km aukštyje. Palydovai skrieja šiek tiek aukščiau negu Tarptautinė kosminė stotis (TKS), bet daug žemiau negu dauguma kitų palydovų. Geostacionariųjų orbitų palydovai, kurių padėtis konkretaus taško Žemės paviršiuje atžvilgiu beveik nekinta, skrieja 36 tūkst. km aukštyje.[2]

Iki 2022 m. gegužės 18 d. buvo paleista 46 sėkmingų misijų, kurių kiekviena į orbitą išleido po 60 mažųjų palydovų. Tuo metu iš viso orbitoje veikė 2510 palydovai.[3]

2022 m. kovą kompanija paskelbė, kad šią paslaugą jau užsisakė 250 000 gyventojų.[4] 2024 m. pradžioje pasaulyje šiuo internetu naudojosi 2,6 milijonai žmonių.[5]

2024 m. balandžio 2 d. „Lietuvos geležinkeliai“ internetinį „StarLink“ ryšį pradėjo diegti savo traukiniuose.[6]

Elon Musk bendrovė yra užsibrėžusi valdyti didelę dalį ateities kosminio interneto rinkos. Po naujausio palydovų paleidimo ji tampa viena iš šios rinkos pionierių, kartu su varžovu startuoliu „OneWeb2019 m. vasarį iškėlusiu į orbitą pirmuosius šešis savo ryšių palydovus. Šiuo atžvilgiu „SpaceX“ smarkiai lenkia savo varžovės „Amazon“ vadovo Jeff Bezos sumanytą projektą „Kuiper“. Kosminio interneto projektus be minėtų trijų bendrovių taip pat vysto „Telesat“ ir „LeoSat“.

  1. Grush, Loren (2018-02-15). „SpaceX is about to launch two of its space Internet satellites — the first of nearly 12,000“. The Verge. Nuoroda tikrinta 2018-02-16.
  2. SpaceX’s Starlink network surpasses 400-satellite mark after successful launch
  3. Starlink reaches 250,000 subscribers as it targets aviation and other markets
  4. „Improving starlink’s latency“ (PDF). 8 March 2024. Nuoroda tikrinta 8 March 2024.
  5. „„LTG Link“ traukiniuose pradeda diegti palydovinį interneto ryšį“. lrt.lt. LRT. 2024-04-02. Nuoroda tikrinta 2024-09-25.