Slovėnijos Socialistinė Respublika

Socialistična republika Slovenija

← 1944-1990 →
(Detaliau) (Detaliau)
Valstybinė kalba	slovėnų, italų ir vengrų
Sostinė	Liubliana
Plotas	20 246 km²
Gyventojų  – Tankis	1,9 mln 95/km²
Valiuta	Jugoslavijos dinaras
Laiko juosta  – Vasaros laikas	UTC /-X UTC /-X arba -
Susikūrė	1944 vasario 19
Žlugo	1990 kovo 8
Valstybinis himnas	Slovėnijos himnas

Slovėnijos Socialistinė Respublika (slovėn. Socialistična republika Slovenija) − buvusi valstybė Europos pietryčiuose, viena iš 6 respublikų, sudariusių Jugoslaviją. Iki 1963 m. buvo vadinama Slovėnijos liaudies respublika. Egzistavo nuo 1944 m. iki 1990 m. Dabar − Slovėnijos respublika.

Ribojosi su Italija, Austrija, Vengrija, Kroatijos Socialistine Respublika.

Istorija

1918 m. Slovėnija išsivadavo iš Austrijos−Vengrijos priklausomybės ir įėjo į Serbų, chorvatų ir slovėnų karalystę (nuo 1929 m. Jugoslavija). 1919 m. Versalio taika dalis slovėnų žemių atiteko Austrijai ir Italijai. 1937 m. įkurta Slovėnijos komunistų partija. Paryžiaus taikos konferencijos nutarimu 1947 m. prie Jugoslavijos buvo prijungta dalis Italijos buvusios teritorijos, kurioje daugiausia gyveno slovėnai ir kroatai. 1946 m. sukurta Slovėnijos Liaudies Respublika (nuo 1963 m. Slovėnijos Socialistinė Respublika) − viena iš 6 sąjunginių Jugoslavijos respublikų.

Slovėnija buvo pažangiausia ir labiausiai klestinti respublika Jugoslavijoje.

Ekonomika

Slovėnija buvo labiausiai ekonomiškai išsivysčiusi Jugoslavijos respublika. 1971 m. Slovėnijos pramonė davė 42 % visuminio visuomeninio produkto, prekyba − 19,5 %, žemės ūkis − 11,5 %, statyba − 8,4 %. Buvo kasamos polimetalų rūdos, boksitas, žėrutis, gyvsidabris. Klestėjo juodoji metalurgija (Jesenicės, Ravnės, Štorės gamyklos), Mežicoje lydomas cinkas, Kidričeve − aliuminis. Automobilių gamyba (Maribore), elektrotechnikos (Liublianoje, Kranyje), tekstilės, medžio apdirbimo, chemijos, maisto, poligrafijos pramonė. Pramonės didžiausi centrai − Mariboras, Liubliana, Kranis, Celė, Koperis.

Iš 837 000 dirbančių Slovėnijos gyventojų (1971 m.) pramonėje, amatuose ir statyboje dirbo ~ 43 %, žemės ir miškų ūkyje, žvejyboje ~ 30 %, transporte ~ 4,5 %, prekyboje ir kitose aptarnavimo srityse ~ 4 %.