Skuodo Švč. Trejybės bažnyčia

Kitos reikšmės – Švč. Trejybės bažnyčia.

56°16′12.68″ š. pl. 21°31′37.24″ r. ilg. / 56.2701889°š. pl. 21.5270111°r. ilg. / 56.2701889; 21.5270111

Skuodo Švč. Trejybės bažnyčia

Vyskupija	Telšių
Dekanatas	Skuodo
Savivaldybė	Skuodo rajonas
Gyvenvietė	Skuodas
Adresas	Gedimino g. 12
Statybinė medžiaga	akmenų ir plytų mūras
Pastatyta (įrengta)	1847
Stilius	neoromanika

Skuodo Švč. Trejybės bažnyčia – katalikų bažnyčia, stovinti Skuodo centre, Bartuvos dešiniajame krante. Priklauso vyskupo Motiejaus Valančiaus vyskupavimo laikotarpiu (1850–1875) pastatytoms ar restauruotoms bažnyčioms.^[1]

Istorija

Skuodo 1572 m. privilegijoje miesto taryba įpareigota pastatyti naują katalikų bažnyčią, o senąją palikti. 1614 m. įsteigta parapinė mokykla. 1725 m. kunigaikštis Kazimieras Sapiega pastatė naują bažnyčią, kurią konsekravo vyskupas Antanas Domininkas Tiškevičius. Per 1835 m. miesto gaisrą sudegė.

1844–1847 m. (kitais duomenimis, 1941-1944 m.) pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia, kurios statybas inicijavo Skuodo klebonas Tomas Sudimtas (1799-1851). Bažnyčią 1850 m. liepos 15 d. konsekravo vyskupas M. Valančius.

Luknių kaimo ūkininkų Kazimiero Dirkščio, Motiejaus Girdžiūno ir Juozapo Paulausko lėšomis 1891–1896 m. nulieti 3 varpai. Visi trys varpai prabilo naujai pastatytoje varpinėje 1904 m., lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo proga. Antrojo pasaulinio karo metu, 1944 m. bažnyčia apgriauta, numušti bokštai.

1945 m. paskirtas klebonas Stanislovas Vaitelis (1906–1990 m.) bažnyčią suremontavo. Bokštai tik iš dalies atstatyti. S. Vaitelis 1949 m. spalio 9 d. areštuotas ir nuteistas. Į Lietuvą grįžo 1956 m. Nuo 1974 m. Skuodo altarista.

2018 m. gegužės 26 d. Švč. Trejybės titulinių atlaidų metu Apaštališkasis nuncijus - arkivyskupas Pedro López Quintana pašventino naująjį bažnyčios altorių.^[2]

Architektūra

Bažnyčia akmenų ir tinkuotų plytų mūro. Ji neoromaninė, stačiakampio plano, dvibokštė, su pusapskrite apside, halinė, trinavė. Statinio pagrindinis fasadas su dviem neaukštais keturkampiais bokštais, užbaigtais varpo formos šalmais. Šoninėse sienose ir galinėje dalyje išdėstyti pusapskričių arkų langai. Išorinėje apdailoje ryškūs tinkuoti kampų rustai, piliastrai, karnizai, langų apvadai, išsidėstę akmenų ir skaldos fone. Ant bažnyčios sienos atidengta atminimo lenta dabartinės bažnyčios statytojui klebonui Tomui Sudimtui.

Bažnyčios interjere dominuoja naujasis didysis ir šoniniai altoriai su šventųjų paveikslais, skulptūromis, kolonomis. Išsiskiria puošnūs klauptai su drožinėtais geometriniais ornamentais, dekoratyviomis skulptūromis.

XIX a. raudonų plytų mūro varpinėje išliko per karus nenukentėję trys originalūs melodingi varpai. Jie papuošti paveikslais ir ornamentinėmis juostomis, taip pat su originaliais įrašais. Ant varpinės sienos pakabinta atminimo lenta su varpų fundatorių vardais, skirta pirmojo varpo 100-mečiui. Pirmas mažasis varpas yra 111 cm skersmens, 52 pūdų svorio, įsteigtas 1891 m. K. Dirksčio. Vidurinysis varpas – 120 cm skersmens, 73 pūdų svorio - M. Girdžiūno ir J. Paulausko, didysis – 141 cm skersmens, 102 pūdų svorio, įsteigtas 1896 m. to paties K. Dirksčio.

Be varpinės, šventoriuje, prie pagrindinių vartų, stovi mūrinė „plytų stiliaus“ koplyčia, su išmūrytais reljefiniais kryžiais. Prie bažnyčios stūkso ąžuolinis koplytstulpis, yra 1995 m. pastatytas paminklinis akmuo su kryžiumi pirmiesiems Skuodo laisvės gynėjams, žuvusiems 1941 m. Šventoriaus tvora akmenų mūro.