Pereiti prie turinio

Simploka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Simploka (gr. symplokē – supynimas) - anadiplozė; stilistinė figūra, anaforos ir epiforos junginys – tų pačių arba panašiai skambančių žodžių pakartojimas gretimų frazių, jų dalių, poezijos eilučių pradžioje ir pabaigoje (pvz., „ar tu manęs nepažįsti, ar tu savęs nepažįsti?“).[1] Simploka vartojama poezijoje, prozoje, tinka patetiškiems retoriniams klausimams (subjekcijai) monologinėje kalboje.[2]