Sen Brijė

Sen Brijė pranc. Saint-Brieuc

Sen Brijė senamiestis

Sen Brijė 48°30′50″ š. pl. 2°45′55″ v. ilg. / 48.51389°š. pl. 2.76528°r. ilg. / 48.51389; 2.76528 (Sen Brijė)

Laiko juosta: (UTC 1) ------ vasaros: (UTC 2)

Valstybė	Prancūzija
Regionas	Bretanė
Departamentas	Kot d'Armoras

Gyventojų (2021^[1])	44 224
Plotas	21,9 km²
Tankumas (2021^[1])	2 019 žm./km²
Altitudė	134 m

Vikiteka	Sen Brijė

Sen Brijė (pranc. Saint-Brieuc, bret. Sant-Brieg) – miestas šiaurės vakarų Prancūzijoje, Bretanėje, Kot d’Armoro departamente, šalia Lamanšo sąsiaurio Sen Brijė įlankos, prie Gujeto upės žiočių. Praeina Paryžiaus–Bresto greitaeigė geležinkelio linija ir automobilių magistralė, yra oro uostas, žvejybinis uostas. Maisto, chemijos pramonė, metalurgija, mašinų, šepečių, teptukų gamyba. Turizmas. Veikia dailės ir istorijos muziejus.^[2]

Sen Brijė pasižymi parkų ir želdynų gausa. Miesto reginys atsiveria nuo Tert Obė kalvos. Mieste išlikę daug senosios architektūros. Yra XIII a. įtvirtinta Šv. Stepono bažnyčia.^[3]

Istorija

Sen Brijė pavadintas pagal VI a. valų vienuolį Šv. Briaką, kuris evangelizavo Bretanę ir įsteigė čia oratoriją. 1375 ir 1394 m. miestą apsiautė bretonų karžygys Olivjė V de Klisonas. 1592 m. miestą nusiaubė ispanai, o 1601 m. daug gyventojų mirė nuo maro.^[3]

Šv. Stepono katedra
Teatras
Uostas

Šaltiniai

↑ Saint-Brieuc, citypopulation.de
↑ Saint‑Brieuc. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
↑ ^3,0 ^3,1 Saint-Brieuc. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.

[1] Saint-Brieuc, citypopulation.de

[2] Saint‑Brieuc. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011

[brit-3] 3,0 ^3,1 Saint-Brieuc. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.

[1]

[2]

[3]