Seina (upė)
| Seina, Marycha | |
|---|---|
 | |
| Ilgis | 80,8 km |
| Baseino plotas | 432,4 km² |
| Ištakos | Punsko apylinkės |
| Žiotys | Juodoji Ančia |
| Šalys | Lenkija, Lietuva, Baltarusija |
 Vikiteka |
Seina, Marycha |
Seina (lenk. Marycha, bltr. Марыха) – upė šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje ir Baltarusijoje; atkarpomis yra Lietuvos-Lenkijos ir Lietuvos-Baltarusijos gamtinė valstybinė siena. Kairysis Juodosios Ančios intakas. Ilgis 80,8 km, aukštupyje ji apie 10 km sudaro Lietuvos-Lenkijos, vėliau apie 10 km – Lietuvos-Baltarusijos valstybines sienas. Baseinas užima 432,4 km² plotą. Upės slėnis platus, žemupyje miškingas (Augustavo giria). Seinos vaga vietomis sudaro natūralią sieną tarp Lietuvos-Lenkijos bei tarp Lietuvos-Baltarusijos. Upės vagos viduryje yra ir Trijų sienų sankirta Mara – Baltarusijos, Lenkijos ir Lietuvos valstybinių sienų susikirtimo taškas.
Pavadinimas jotvingių kilmės, jis minimas 1385 m. Kryžiuočių kelių į Lietuvą aprašymuose. Ten rašoma, kad 7,5 mylios atstumu nuo Merkinės yra perėja per Seinos upę – (vok. von den Glummes Assern iij mile do ist vaste gebirge czwischin von dannen auf den Seynyn iij mile do lest (iest) man das letzte vutir und hat denne viij vordan bis czu Merkin).[1]
Seina prasideda prie Punsko ir įvairiose vietovėse vadinama skirtingais vardais:
- atkarpoje tarp ežerų Punia – Meldinis – Bebrutis – Juodelis – Seivys vadinama Seivos vardu;
- Bokšių ežere susijungusi su Šalčia, upelis pakeičia vardą į Juodąją, kuri teka per Smalėnus, Smalėngirį, Ramonus, Michnovcę, Babonis, Marcinkaičius ir įteka į Seinų ežerą;
- iš Seino išteka jau Seinos vardu ir savo vandenis pro Seinų miestą, Gibų kaimą neša į Mario (lenk. Pomorze) ežerą;
- žemupyje Seina tampa Mara ir įteka į Juodąją Ančią prie Čertoko kaimo Baltarusijoje.[2]
Svarbiausi intakai: Šalčia (13 km, ištakos Šaltėnų kaime), Akuotė (11 km, ištakos Akuotės ežere), Rubežanka (6 km, ištakos Skarkiškių kaime), Kunia.
Seina pakankamai užteršta upė (III klasės švarumas) – į vandenis patenka žemės ūkio trašų liekanos, miestų nutekamieji vandenys.[3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Scriptores Rerum Prussicarum, T. 2, S. 691.
- ↑ Punsko valsčiaus aprašymas (liet.) Archyvuota kopija 2008-04-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Palenkės vaivadijos Aplinkos apsaugos inspekcijos raportas 2008 m. (len.) Archyvuota kopija 2014-12-07 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Marycha Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom VI, psl. 153 (lenk.).