Saulės kapinės

Saulės kapinės

Šv. Vincento Pauliečio koplyčia

Meištavičių giminės koplyčia

Saulės kapinės (arba Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčios kapinės) – kapinės Vilniuje, Antakalnio mikrorajone, palei Saulės ir M. K. Paco gatves. Saulės kapinių pavadinimu žinomos tik nuo 1945 m., taip pavadintos pagal greta esančią gatvę.

Istorija

Dokumentų, kuriuose būtų užregistruota bažnyčios kapinių įsteigimo data, nėra. 1828 m. jos jau minimos kaip parapinės. Tuo metu jų plotas buvo apie 2 ha. Šios kapinės nebuvo vienintelės Šv. Petro ir Povilo bažnyčios kapinės – jų minima 16. Parapinėse kapinėse buvo laidojami Antakalnio, Šnipiškių ir Lukiškių priemiesčių gyventojai.

Kapinės pradžioje nebuvo aptvertos, tik 1872 m. paraginus miesto valdybai jos buvo apjuostos pylimu. Mūrine tvora aptvertos 1932 m. Geležiniai varteliai įrengti už K. Rekečio pinigus.

XIX a. pabaigoje buvo palaidota nemažai turtingų žmonių, atsirado prabangių antkapinių paminklų, laidojimo rūsių. Prie centrinės koplyčios laidojo Oginskių, Žabų, Zdavatskių ir kitų įtakingų šeimų narius. Kapinėse trūko ploto, tad laidojama buvo tankiai.

1945 m. prie kapinių prijungti 2 ha žemės.

Apie 1863–1884 m. buvo pastatyta Oginskių šeimos koplytėlė. XX a. (restauruota 2015 m.). Taip pat stovi Prisikėlimo koplyčia – Sidorovičių ir Zavišų giminių palaidojimo vieta. Vėliau pastatyta ir pseudogotikinė Meištovičių koplyčia.

Koplyčia

Kapinių centre yra Šv. Vincento Pauliečio koplyčia, pašventinta 1811 m. rugpjūčio 3 d. Ją pastatė Laterano kanauninkų vienuolis, Vilniaus katedros prelatas J. F. Slivinkis už Teresės Andžeikovič ir jos vyro paaukotus pinigus. Vėliau šalia jos palaidoti kapitulos nariai, kunigai. Šiuo metu koplyčia yra avarinės būklės - įgriuvęs stogas, sienos sutvirtintos metaliniu karkasu.

Kapai

Kapinėse palaidoti:

• Juozapas Zavadskis (1778–1838) – spaustuvininkas;
• Jonas Ptašickis (1854–1912) – matematikos profesorius;
• Petras Kraujalis (1882–1933) – kunigas, publicistas, Vilniaus krašto visuomenininkas;
• Kazimieras Karafa-Korbutas (1878–1935) – Vilniaus Universiteto profesorius;
• Danielius Alseika (1881–1936) – Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjas, gydytojas;
• Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė (1885–1941) – mokslininkė, profesionaliosios egiptologijos pradininkė Lietuvoje;
• Feliksas Mieliauskas (1929–1959) – sportinio alpinizmo pradininkas Lietuvoje;
• Stasys Kazlauskas (1901–1964) – esperantininkas, žurnalistas, agronomas;
• Jonas Kazlauskas (1930–1970) – kalbininkas, profesorius;
• Teodoras Kazimieras Valaitis (1934–1974) – skulptorius ir tapytojas;
• Jonas Karosas (1912–1975) – žurnalistas;
• Laima Tupikienė (1935–1989) – pedagogė;
• Algimantas Valentinas Indriūnas (1925–2022) – inžinierius, žurnalistas, politinis bei visuomenės veikėjas.

Šaltiniai

• Girininkienė V., Vilniaus kapinės, Vilnius: Atkula, 2004. ISBN 9955-505-05-2.