Satka
Satka Сатка | |
---|---|
Satka prie miesto tvenkinio žiemą | |
Laiko juosta: (UTC 6) | |
Valstybė | Rusija |
Sritis | Čeliabinsko sritis |
Rajonas | Satkos rajonas |
Įkūrimo data | 1756 m. |
Gyventojų | 41 309 |
Plotas | 46,2 km² |
Tankumas | 894 žm./km² |
Altitudė | 440 m |
Vikiteka | Satka |
Kirčiavimas | Satkà |
Satka (rus. Сатка) – miestas Rusijoje, Čeliabinsko srityje, 60 km į pietvakarius nuo Zlatousto, Uralo kalnų vakariniuose šlaituose, prie Ajaus upės. Rajono centras. Geležinkelio stotis prie prie Čeliabinsko–Ufos geležinkelio. Plėtojama juodoji metalurgija (ketaus lydymas), ugniai atsparių medžiagų gamyba, statybinių medžiagų (gelžbetonio, langų konstrukcijų), medienos apdirbimo, maisto (duonos, pieno) pramonė. Satkos apylinkėse išgaunamas boksitas.
Veikia Čeliabinsko, Pietų Uralo universitetų filialai, medicinos, pedagoginės aukštosios mokyklos, krašto muziejus. Už 30 km nuo miesto plyti Ziuratkulio nacionalinis parkas.[2]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gyvenvietė ėmė steigtis 1756 m. pastačius ketaus lydymo gamyklą, kurią įkūrė grafas Aleksandras Stroganovas. Darbininkai maištavo, 1760 m. dalyvavo Jemeljano Pugačiovo sukilime. 1774 m. prie Satkos įvyko mūšis tarp sukilėlių ir valdžios. Ketaus gamyba palaipsniui sunyko, bet 1808 m. pradėtas kasti magnezitas, Satka tapo vienu svarbiausių šalyje ugniai atsparių medžiagų gamybos centrų. Į gyvenvietę kėlėsi sentikiai. Nuo 1928 m. – miesto tipo gyvenvietė, nuo 1937 m. – miestas.[3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ [1]
- ↑ Satka. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.