Pereiti prie turinio

Satka

Koordinatės: 55°03′0″ š. pl. 59°03′0″ r. ilg. / 55.05000°š. pl. 59.05000°r. ilg. / 55.05000; 59.05000 (Satka)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Satka
Сатка
      
Satka prie miesto tvenkinio žiemą
Satka
Satka
55°03′0″ š. pl. 59°03′0″ r. ilg. / 55.05000°š. pl. 59.05000°r. ilg. / 55.05000; 59.05000 (Satka)
Laiko juosta: (UTC 6)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Čeliabinsko sritis Čeliabinsko sritis
Rajonas Satkos rajonas
Įkūrimo data 1756 m.
Gyventojų (2020[1]) 41 309
Plotas 46,2 km²
Tankumas (2020[1]) 894 žm./km²
Altitudė 440 m
Vikiteka Satka
Kirčiavimas Satkà

Satka (rus. Сатка) – miestas Rusijoje, Čeliabinsko srityje, 60 km į pietvakarius nuo Zlatousto, Uralo kalnų vakariniuose šlaituose, prie Ajaus upės. Rajono centras. Geležinkelio stotis prie prie ČeliabinskoUfos geležinkelio. Plėtojama juodoji metalurgija (ketaus lydymas), ugniai atsparių medžiagų gamyba, statybinių medžiagų (gelžbetonio, langų konstrukcijų), medienos apdirbimo, maisto (duonos, pieno) pramonė. Satkos apylinkėse išgaunamas boksitas.

Veikia Čeliabinsko, Pietų Uralo universitetų filialai, medicinos, pedagoginės aukštosios mokyklos, krašto muziejus. Už 30 km nuo miesto plyti Ziuratkulio nacionalinis parkas.[2]

Gyvenvietė ėmė steigtis 1756 m. pastačius ketaus lydymo gamyklą, kurią įkūrė grafas Aleksandras Stroganovas. Darbininkai maištavo, 1760 m. dalyvavo Jemeljano Pugačiovo sukilime. 1774 m. prie Satkos įvyko mūšis tarp sukilėlių ir valdžios. Ketaus gamyba palaipsniui sunyko, bet 1808 m. pradėtas kasti magnezitas, Satka tapo vienu svarbiausių šalyje ugniai atsparių medžiagų gamybos centrų. Į gyvenvietę kėlėsi sentikiai. Nuo 1928 m. – miesto tipo gyvenvietė, nuo 1937 m. – miestas.[3]

  1. [1]
  2. Satka. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
  3. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.