Sao civilizacija
| Sao civilizacija | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
|
||||||
 | ||||||
| Dab. valstybės | pietvakarių Čadas, šiaurės Kamerūnas | |||||
| Ist. regionas | Kanem-Bornu | |||||
| Amžius | Geležies amžius | |||||
| Lingvistinė grupė | kotoko (?) | |||||
| Valstybingumas | Sao imperija (?) | |||||
Sao civilizacija – geležies amžiaus archeologinė kultūra, klestėjusi Kanem-Bornu istoriniame regione (dab. Čado pietvakariuose ir Kamerūno šiaurėje) X–XVI a.
Bruožai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Civilizacija susiformavo derlinguose Šari ir Logonės upių slėniuose į pietus nuo Čado ežero. Ankstyviausi gyventojai čia identifikuoti iš V a. pr. m. e., ir tai laikoma Sao civilizacijos pradžia. Visame Čado ežero baseine būtent čia susiformavo tankiausiai gyvenama ir aukščiausio lygio priešistorinė civilizacija.
Manoma, kad IX a. civilizacija patyrė imigracijas. Atsikėlėliai kalbėjo Čado kalbomis ir iš pradžių gyveno Sacharos oazėse Bilmoje, Tadžerėje ir kt. Vėliau jie migravo į pietus, kur susimaišė su vietos gyventojais ir atnešė jiems kitokią kultūrą. Legendos kalba apie tris vieną po kitos sekusias migracijas, kas rodo, jog Sao kūrėjai buvo susimaišę iš skirtingos kilmės etninių grupių. Šios migracijos pradėjo klasikinį Sao laikotarpį. Anot legendų, tuo metu Sao žmonės gyveno pasidalinę į septynis klanus, tačiau suvienytus į vieną valstybę – hipotetinę Sao imperiją.
Civilizacija paliko apie 350 archeologinių vietovių, daugiausia pailgų pilkapių, kuriuose buvo laidojama, randama daug meno dirbinių. Kai kurie kapai turėdavo tris ar keturis sluoksnius. Didžiausio klestėjimo („klasikinio Sao“) laikotarpiu (XII–XV a.) kūnai buvo laidojami patalpinti į didžiulius molinius indus. Kultūrai būdingi gausūs terakotos dirbiniai, vaizduojantys žmones ir gyvūnus. Kai kurie jų pasiekia ypač aukšto meninio lygio, yra detalizuoti ir tikslūs. Be to, Sao kūrėjai gamino ir bronzos, geležies, dramblio kaulo dirbinius.
Nuo XIV a. civilizacijos likimas nėra aiškus. Vietos gyventojai neišvengiamai susidūrė su kitų, didesnių ir stipresnių regiono valstybių, tokių kaip Kanemas, Bagirmis, o vėliauir Borgu agresija. Kultūra sumenko. XVI a. Sao teritorijos buvo galutinai islamizuotos ir prijungtos prie Bornu valstybės. Jos gyventojų dalis greičiausiai migravo į pietus, į Adamavos regioną. Sao tautos palikuonimis šiuo metu save laiko kotokai ir sarai.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Puslapis apie Sao civilizaciją Archyvuota kopija 2014-03-06 iš Wayback Machine projekto.