Sankt Peterburgas

Anksčiau šis didmiestis vadinosi Peterburgu, Petrogradu. Panašiai vadinosi ir kaimelis prie Kauno, žr. Petrograda.

Sankt Peterburgas rus. Санкт-Петербург

Sankt Peterburgo panorama nuo Šventojo Izaoko Katedros soboro (2012 m.)

Sankt Peterburgas 59°57′00″ š. pl. 30°19′00″ r. ilg. / 59.95000°š. pl. 30.31667°r. ilg. / 59.95000; 30.31667 (Sankt Peterburgas)

Valstybė	Rusija

Įkūrimo data	1703 m. gegužės 27 d.
Gubernatorius	Aleksandras Beglovas

Gyventojų (2018 m.)	5 351 935
Plotas	1 439 km²
Tankumas (2018 m.)	3 719 žm./km²
Altitudė	3 m

Pašto kodas	195000-199406
Tel. kodas	7 812
Tinklalapis	(рус.)
Vikiteka	Sankt Peterburgas

Kirčiavimas	Sánkt Peterbùrgas (buv. Petrogrãdas, Petrãpilis, Leningrãdas)

Sankt Peterburgas (rus. Санкт-Петербург, prieškario Lietuvoje Petrapilis; 1914–1924 m. Petrogradas, 1924–1991 m. Leningradas) – miestas Šiaurės Vakarų Rusijoje, svarbus jūrų uostas; Leningrado srities centras. Įkurtas 1703 m. gegužės 27 d., tarp 1712–1728 m. ir 1732–1918 m. buvo Rusijos imperijos sostine. Antrasis pagal dydį Rusijos miestas, ketvirtasis pagal dydį Europos miestas ir pats šiauriausias milijoninis miestas. Mieste yra Pulkovo oro uostas, jūrų (prie Suomijos įlankos), upių (prie Nevos žiočių) uostai, 5 Sankt Peterburgo geležinkelio stotys. Išvystyta mašinų pramonė, juodoji ir spalvotoji metalurgija, chemijos, lengvoji, maisto, poligrafijos pramonė. Veikia metropolitenas, išplėtotas tramvajaus, troleibusų ir autobusų transportas.

Geografija

Sankt Peterburgas įsikūręs Nevos upės žiotyse, prie Suomijos įlankos (Baltijos jūra).

Po Sankt Peterburgo plėtros prijungus aplinkinius miestus, jo plotas išaugo daugiau kaip dvigubai, ir užima 1439 km² teritoriją, bet tankiau užstatyta teritorija sudaro 650 km².

Centriniai miesto rajonai virš jūros lygio iškilę 1–5 metrus, šiaurinio pakraščio rajonai 5–30 m virš jūros lygio, pietų ir pietvakarių pakraščio rajonai 5–22 m virš jūros lygio. Pati aukščiausia pakyluma yra pietvakarių pakraščio Krasnoje selo rajone, esančiose Dudergovskio aukštumose, ši vieta iškylusi 176 m virš jūros lygio.^[1] Krasnoje selo rajonas yra Didžiojo Sankt Peterburgo administracinių ribų sudėtinė dalis.

Istorija

Miestą įkūrė Rusijos caras Petras I 1703 m. gegužės 27 d. [pagal J.K.: gegužės 16 d.],^[2] atkovojus šias žemes iš Švedijos. Miestą pavadino savo globėjo Šv. Petro garbei. Miestas iškart tapo Rusijos sostine (1712–1728 m. ir 1732–1918 m.), svarbiu prekybos su Vakarais uostu. 1724 m. caras įkūrė akademinį universitetą ir mokslų akademiją. XIX a. pabaigoje nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis. Buvo gubernijos ir generalgubernijos centras.

Petrograde 1917 m. įvyko Vasario ir Spalio revoliucijos. Antrojo pasaulinio karo metu miestą 871 dieną buvo apsupę vokiečiai, miestas gyveno blokados sąlygomis. Aukų atminimui įkurtos Piskariovo memorialinės kapinės. 1945 m. suteiktas miesto-didvyrio vardas.

1955 m. buvo atidarytas metropolitenas.

Miesto istorinis centras nuo 1990 m. yra UNESCO pasaulio kultūros vertybių sąraše.

1991 m. birželio 12 d. miesto gyventojai balsavo referendume už tai, kad vietoje Leningrado būtų sugrąžintas istorinis miesto vardas – Sankt Peterburgas.

Architektūra

Mieste daug XVIII – XIX a. architektūros ansamblių: Petropavlovsko tvirtovės kompleksas, Smolnis, Rūmų aikštė su Žiemos rūmais ir Aleksandro kolona, Senato aikštė su paminklu Petrui I ir Šv. Izaoko katedros soboru, Nevos prospekto ansamblis, Kazanės soboras, Ostrovskio aikštė su Akademiniu dramos teatru ir Rusijos nacionaline biblioteka, Menų aikštė su Rusų muziejumi, Marso lauku, Vasaros sodu ir Inžinierių pilimi.

Klasicizmo paminklai: Dailės akademija (1764–1788 m.), Admiralitetas (1806–1823 m.), Kalnų institutas (1806–1811 m.), Narvos vartai (1827–1834 m.), daug tiltų (taip pat ir pakeliamų). Sankt Peterburgo priemiesčiuose yra rūmų ir parkų ansambliai (Peterhofas, Puškinas arba Carskoje Selo, Gatčina ir kt.).

Kultūra

Sankt Peterburge yra Rusijos mokslų akademijos centras, daug mokslo institutų, 43 aukštosios mokyklos (tarp jų – universitetas, konservatorija). 16 profesionalių teatrų (žymiausi – operos ir baleto, dramos), didelės bibliotekos (nacionalinė biblioteka, mokslų akademijos biblioteka), 43 muziejai (žymiausi – Ermitažas, antropologijos ir etnografijos, mokslo ir tyrimų), vienas seniausių šalyje Leningrado zoologijos sodas.

Rusų muziejus
Kunstkamera
Muziejinis laivas „Aurora“

Sportas

Sankt Peterburge vyko 2000 m. ir 2016 m. Pasaulio ledo ritulio čempionatas. Sužaistos 2017 m. FIFA konfederacijų taurės ir XXI pasaulio futbolo čempionato varžybos.

Miestas turi UEFA Europos lygoje ir Rusijos Premjer lygoje žaidžiantį FK Zenit Sankt-Peterburg futbolo klubą, Kontinentinėje ledo ritulio lygoje besivaržantį SKA Sankt-Peterburg ledo ritulio klubą bei Vieningoje lygoje ir Eurolygoje dalyvaujančią BC Zenit Sankt-Peterburg krepšinio komandą. Kiti mažiau pajėgūs klubai: FK Dinamo Sankt-Peterburg, BC Spartak Sankt-Peterburg.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1765 m. ir 2021 m.

1765 m.

1780 m.

1800 m.

1825 m.

1840 m.

1852 m.

1870 m.

1891 m.

150 300

174 800

220 200

424 700

470 200

532 200

668 000

1 033 600

1897 m.^sur.

1910 m.

1916 m.

1920 m.

1935 m.

1941 m.

1942 m.

1944 m.

1 264 920

1 905 600

2 415 700

740 000

2 715 700

2 992 000

2 432 000

546 000

1949 m.

1979 m.^sur.

1991 m.

2002 m.^sur.

2011 m.

2021 m.

-

2 218 000

4 588 183

5 007 469

4 661 219

4 899 344

5 384 342

-

Tautinė sudėtis

2010 m. gyveno 4 879 566 žmonės:^[3]

Rusai – 79,10%;
Ukrainiečiai – 1,32%;
Baltarusiai – 0,78%;
Totoriai – 0,63%;
Žydai – 0,49 %;
Lietuviai – 0,07%;
Nenurodė – 13,38%;
Kiti – 3,23%;

1989 m. gyveno 4 990 749 žmonės:^[4]

Rusai – 89,14%;
Ukrainiečiai – 3,03%;
Žydai – 2,13%;
Baltarusiai – 1,87%;
Totoriai – 0,88%;
Lietuviai – 0,03%;
Nenurodė – 0,08%
Kiti – 3,61%;

1926 m. gyveno 2 017 141 žmonės:^[5]

Rusai – 86,15%;
Žydai – 5,25%;
Lenkai – 2,11%;
Vokiečiai – 1,05%;
Estai – 0,98%;
Lietuviai – 0,37%;
Kiti – 4,09%;

1897 m. gyveno 1 264 920 žmonės:

Rusai – 86,49%;
Vokiečiai – 4,01%;
Lenkai – 2,90%;
Suomiai – 1,66%;
Estai – 0,97%;
Lietuviai – 0,30%;
Kiti – 3,67%;

Taip pat skaitykite

Sankt Peterburgo lietuviai

Šaltiniai

↑ gov.spb.ru / Петербург в цифрах Archyvuota kopija 2019-03-31 iš Wayback Machine projekto.. Дата изменения: 16 апреля 2015 г.
↑ Sankt Peterburgo datos Archyvuota kopija 2009-02-19 iš Wayback Machine projekto.
↑ Официальный сайт Всероссийской переписи населения 2010 года. Информационные материалы об окончательных итогах Всероссийской переписи населения 2010 года
↑ Всесоюзная перепись населения 1989 года. Национальный состав населения по регионам РСФСР. Ленинград
↑ Всесоюзная перепись населения 1926 года. Национальный состав населения по регионам РСФСР Ленинградская область, Ленинград

Nuorodos

Valdžios svetainė:

Oficialus Sankt Peterburgo administracijos tinklalapis

Turistams:

Tinklalapis miesto turistams Archyvuota kopija 2012-01-25 iš Wayback Machine projekto.
st-petersburg-life.com Archyvuota kopija 2011-07-16 iš Wayback Machine projekto. anglų k.
Internetinė pažintis su Sankt Peterburgu anglų k.
Sankt Peterburgas virtualioje erdvėje Archyvuota kopija 2012-01-30 iš Wayback Machine projekto.
Pasakojimai apie Sankt Peterburgą Archyvuota kopija 2012-01-11 iš Wayback Machine projekto.
Sankt Peterburgo istorija
Sankt Peterburgo enciklopedija Archyvuota kopija 2018-10-08 iš Wayback Machine projekto.
Sankt Peterburgo kita informacija Archyvuota kopija 2011-06-10 iš Wayback Machine projekto.

Muziejai ir kiti objektai:

Ermitažas

Sankt Peterburgo laikas ir orai:

Sankt Peterburgo transportas ir žemėlapiai:

Sankt Peterburgo medija:

Piter FM radijas Archyvuota kopija 2011-08-12 iš Wayback Machine projekto.
Laikraštis „Sankt Peterburgskye Vedomosti“

Sankt Peterburgo tiosioginio stebėjimo internetu vaizdo kameros ir nuotraukos:

Rusijos Federacijos administracinės teritorijos

Federaliniai subjektai

Respublikos	Adygėja \| Altajus \| Baškirija \| Buriatija \| Chakasija \| Čečėnija \| Čiuvašija \| Dagestanas \| Ingušija \|Jakutija \| Kabarda-Balkarija \| Kalmukija \| Karačiajų Čerkesija \| Karelija \| Komija \| Krymas* \| Marija \| Mordvija \| Šiaurės Osetija \| Tatarstanas \| Tuva \| Udmurtija
Kraštai	Altajus \| Chabarovskas \| Kamčiatka \| Krasnodaras \| Krasnojarskas \| Permė \| Primorė \| Stavropolis \| Užbaikalė
Sritys	Amūras \| Archangelskas \| Astrachanė \| Belgorodas \| Brianskas \| Čeliabinskas \| Irkutskas \| Ivanovas \| Jaroslavlis\| Kaliningradas \| Kaluga \| Kemerovas \| Kirovas \| Kostroma \| Kurganas \| Kurskas \| Leningradas \| Lipeckas \| Magadanas \| Maskva \| Murmanskas \| Žemutinis Naugardas \| Naugardas \| Novosibirskas \| Omskas \| Orenburgas \| Oriolas \| Penza \| Pskovas \| Rostovas \| Riazanė \| Sachalinas \| Samara \| Saratovas \| Smolenskas \| Sverdlovskas \| Tambovas \| Tiumenė \| Tomskas \| Tula \| Tverė \| Uljanovskas \| Vladimiras \| Volgogradas \| Vologda \| Voronežas
Federaciniai miestai	Maskva \| Sankt Peterburgas
Autonominės sritys	Žydų
Autonominės apygardos	Chantų Mansija \| Čiukotka \| Jamalas \| Nencija

Federalinės apygardos

[1] v.spb.ru / Петербург в цифрах Archyvuota kopija 2019-03-31 iš Wayback Machine projekto.. Дата изменения: 16 апреля 2015 г.

[2] Sankt Peterburgo datos Archyvuota kopija 2009-02-19 iš Wayback Machine projekto.

[3] Официальный сайт Всероссийской переписи населения 2010 года. Информационные материалы об окончательных итогах Всероссийской переписи населения 2010 года

[4] Всесоюзная перепись населения 1989 года. Национальный состав населения по регионам РСФСР. Ленинград

[5] Всесоюзная перепись населения 1926 года. Национальный состав населения по регионам РСФСР Ленинградская область, Ленинград

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]