Saldžioji ceratonija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Ceratonia siliqua |
|---|
 Saldžioji ceratonija (Ceratonia siliqua) |
| Mokslinė klasifikacija |
Saldžioji ceratonija, saldžiavaisis pupmedis arba Šv. Jono medis (Ceratonia siliqua) – pupinių (Fabaceae) šeimos ceratonijų (Ceratonia) genties dvinamių augalų rūšis.
Kilusi iš Mažosios Azijos. Auga ir Viduržemio jūros salose. Biblijoje minima, kad šio augalo sėklomis dykumoje maitinosi Jonas Krikštytojas.
Kiekvienos sėklos svoris yra vienodas – 0,2 g, dėl to anksčiau išdžiovintos sėklos buvo naudojamos sveriant auksą ir brangakmenius. Iš ceratonijos vardo kildinamas žodis karatas.
Vaisius – 15 cm ilgio ankštara su keletu sėklų. Ankštara kartais susisuka ir primena ožio ragus.
Panaudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sėklos naudojamos klijų gamyboje.
Mityba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ankštys saldžios ir labai vertingos. Jose yra apie 70 proc. cukrų, 6 proc. baltymų. Sėklose nepaprastai daug baltymų, nėra krakmolo ar cukraus.
Iš maltų sėklų miltų kepami kepiniai, miltai naudojami kaip šokolado pakaitalas. Iš sėklų gaunamas tirštiklis E 410, paskrudintos sėklos yra kavos pakaitalas.
-
Saldžioji ceratonija -
Žiedai -
Saldžiosios ceratonijos vaisius – ankštara -
