Salantų regioninis parkas

Salantų regioninis parkas
IUCN V kategorija (saugomas kraštovaizdis)
Apeiginis akmuo Šauklių riedulyne
Vieta:	Kretingos rajonas, Plungės rajonas, Skuodo rajonas, Lietuva
Salantų regioninis parkas
Koordinatės:	56°06′0″ š. pl. 21°38′0″ r. ilg. / 56.10000°š. pl. 21.63333°r. ilg. / 56.10000; 21.63333
Plotas:	136,3 km²
Įkurtas:	1992 m.
Valdymas:	Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba

Salantų regioninis parkas – regioninis parkas šiaurės vakarų Lietuvoje. Plotas 13630 ha, miškai užima 22 proc. teritorijos. Direkcija Salantuose. Įsteigtas 1992 m. rugsėjo 24 d., siekiant išsaugoti Erlos-Salanto-Minijos senslėnio ir jo apylinkių gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes.^[1]

Gamtos vertybės

Nuostabūs Minijos ir jos intakų Salanto, Mišupės, Dubeikio bei kitų upelių slėniai, išraižyti gaivinančių šaltinių, slėpiningų raguvų bei stačiašlaičių atodangų, nuo kurių atsiveria nepakartojami reginiai. Didžiausi Lietuvoje Šauklių, Kulalių, Igarių riedulynai (kulalinės), kur nepaliesti guli paskutinio apledėjimo (prieš 10–12 tūkst. metų) palikti rieduliai, įspūdingas penktas pagal dydį Lietuvos akmuo – Šilalės kūlis. Pasigrožėti riedulių įvairove, susipažinti su riedulynams būdinga augalija, grybija bei gyvūnija galima keliaujant pažintiniu gamtos taku Šauklių riedulyne – draustinyje.

Parke auga 4,8 metrų apimties Salantų kaštonas. Parke nereti juodieji apolonai, spalvingi machaonai randami natūraliose pievose. Didelis Šauklių riedulynas (162 ha), kurio savitas vaizdas palieka neišdildomą įspūdį. Yra puiki apžvalgos vieta yra prie Skaudalių alkakalnio Kalnalio apylinkėse. Salantuose gamtininkas M. Ivanauskas savo privačiame sklype laiko egzotinius paukščius ir žvėris.

Kultūros paveldas

Praeitį mena net 10 piliakalnių, iš kurių garsiausi – Imbarės ir Kartenos. Salanto slėnyje stūkso legendinis Gaidžio kalnas, Erlos senslėnyje – Alkos kalnas, o Eiškūno ir Šakalės upelių slėnių terasose – Šauklių ir Šilalės senovės kulto vietos. Kartenos, Mosėdžio, Kalnalio bažnyčios – architektūros paminklai. Plačiai žinomas vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus Nasrėnuose. Lankytojus traukia gydytojo V. Into dėka akmenų karalyste tapęs Mosėdis su akmenų muziejumi bei įspūdinga akmentašių Orvidų sukurta vizija Gargždelės kaime. Kraštotyros muziejai yra Mosėdžio, Kartenos ir Salantų mokyklose.

Laisvalaikis ir pramogos

Kalnų upę primenanti srauni, slenkstėta Minija vilioja vandens turistus. Žvejai mėgsta pažvejoti Minijoje, Salante ir Mosėdžio tvenkinyje. Pailsėti galima prie Mosėdžio, Juodupėnų, Salantų tvenkinių. Parkui priklauso 25 km Minijos atkarpa nuo tilto ties Aleksandravu iki Kartenos. Plaukiant draudžiama išlipti gamtiniame rezervate ties Dyburių kaimu. Parke yra 4 stovyklavietės.

Švenčiamos Užgavėnės, Atvelykis, Joninės, vyksta country muzikos festivaliai, Tarptautinis folkloro festivalis, tradicinis Kartenos piliakalnio festivalis „Kuršių genties vartus pravėrus“.

Šaltiniai

↑ „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“. 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. I-2913. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas. Nuoroda tikrinta 2024-10-20.

Nuorodos

Parko svetainė Archyvuota kopija 2015-02-21 iš Wayback Machine projekto.

[1] „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“. 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. I-2913. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas. Nuoroda tikrinta 2024-10-20.

[1]