Lockheed SR-71 Blackbird

Lockheed SR-71

Mokomasis „Lockheed SR-71B“ variantas

Tipas	žvalgybos lėktuvas
Gamintojas	Lockheed
Kūrėjas	Clarence „Kelly“ Johnson
Pirmas skrydis	1964 m. gruodžio 22 d.
Pradėtas naudoti	1966
Baigtas naudoti	1998 JAV karinės oro pajėgos, 1999 NASA
Būsena	nebenaudojamas
Pagrindiniai naudotojai	JAV karinės oro pajėgos, NASA
Pagaminta vnt.	32

Lockheed SR-71, neoficialiai vadinamas Blackbird (angl. Blackbird, juodasis strazdas) – ilgų atstumų, ypač greitas JAV žvalgybinis lėktuvas.

„SR-71“ pasiekia daugiau nei tris kartus didesnį nei garso greitį ore. Skrydis iš Niujorko į Londoną trukdavo apie 1 valandą 54 minutes. Keleiviniam viršgarsiniam „Concorde“ reikėdavo 3 valandų ir 20 minučių, o įprastiniam lėktuvui reikia apie šešių.

Istorija

Stengtasi padaryti lėktuvą nematomą radarų ekranuose, tačiau tai pavyko tik iš dalies. Žvalgomos šalies radarai šiuos lėktuvus dažnai pamatydavo, ir jie ne kartą buvo atakuoti priešlėktuvinėmis raketomis, tačiau dėl didelio „SR-71“ greičio numušti nė vieno nėra pavykę. Iš viso yra sudužę 12 tokių lėktuvų, nei vienas kovos aplinkybėmis.^[1] Vietnamo kare į „SR-71“ buvo paleista apie 800 priešlėktuvinių raketų, tačiau, per savo operatyvinės veiklos laikotarpį, nei vienas lėktuvas nebuvo numuštas.^[2]

„SR-71“ nutūpus, kurį laiką niekas negalėdavo prie jo prieiti, nes korpusas nuo trinties į orą būdavo įkaitęs iki apie 300 °C. Aviacijoje naudojami aliuminio lydiniai tokioje temperatūroje nebeatsparūs, todėl korpusas buvo pagamintas iš titano. Titaną šiam lėktuvui pačiame Šaltojo karo įkarštyje „Lockheed Martin" pavyko įsigyti iš Sovietų Sąjungos. JAV pavyko išsaugoti karines paslaptis, taip niekam ir nesužinant, kam panaudojamas nupirktas metalas.

Dėl šiluminio plėtimosi lėktuvas tapdavo sandarus tik įkaitęs ir šalti bakai leisdavo kurą. Todėl lėktuvas pakildavo su nedideliu kuro kiekiu, „apšildavo“ ore, skrydžio metu prisipildydavo degalų ir jau tada skrisdavo į žvalgybą. „SR-71“ misijos buvo tokios slaptos, jog dauguma jų metu surinktų duomenų iki šiol neatskleidžiami.

„SR-71“ naudojo specialius degalus „JP-7", kurie taip pat buvo naudojami kaip šaldymo agentas - cirkuliuodami korpuso aušinimo sistemoje jie buvo naudojami aušinti lėktuvą. Siekiant saugumo, buvo sukurti itin sunkiai užsiliepsnojantys degalai, kurių beveik neįmanoma padegti ne lėktuvo variklyje. Šių degalų savikaina prilygo parduotuvėje parduodamo škotiško viskio kainai ir prisidėdavo prie nemažų (24 000–27 000 JAV dolerių per valandą) jo eksploatavimo sąnaudų.

Lėktuve buvo naudojami sudėtingos konstrukcijos varikliai, kurių darbas iš pradžių buvo valdomas analoginiais kompiuteriais. Šie kompiuteriai ne visada susidorodavo su užduotimi – pasitaikydavo, jog variklis ore užgesdavo, smarkiai sumėtydamas lėktuvą. Vėliau buvo įrengti skaitmeniniai kompiuteriai, kurie užtikrino patikimesnį variklių darbą.

Pamažu susikūrė šiuo lėktuvu besidominčių entuziastų misticizmo ir garbinimo kultas, daugiausia sąlygotas neįprasto jo vaizdo, įspūdingų galimybių ir jį supančios slaptumo skraistės. Plito kalbos, jog tikros „SR-71“ galimybės daug didesnės nei realiai skelbiamos ir niekada nebuvo iš tiesų atskleistos. Pagal viešai skelbimamus duomenis, didžiausias greitis, kuris buvo pasiektas su šiais varikliais, siekė 3,44 Macho. Tačiau pilotai pasakoja, kad yra pasiekę net 3,5 Macho greitį^[3]. Lėktuvas galėdavo pakilti iki maždaug 25,9 km aukščio.

Formaliai lėktuvų naudojimas JAV karinėse oro pajėgose buvo nutrauktas 1990 m., o iki 1999 m. keli lėktuvai buvo perduoti NASA, tyrimų tikslams, žvalgybą tęsiant tik iš dirbtinių palydovų. Tačiau tai, kad šie lėktuvai keliskart trumpam buvo grąžinti į rikiuotę ir po to vėl perkelti saugojimui bei tai, kad ilgai ir sėkmingai dirbę, jie oficialiai nebuvo niekuo pakeisti, sukėlė mitą, jog JAV turi ir naudoja kitos kartos maždaug penkis kartus už garsą greitesnius žvalgybinius lėktuvus. Ganduose minimas ir jų kodinis pavadinimas („Aurora“).

XXI a pradžioje Lockheed Martin padalinys "Skunk Works" yra patvirtinęs, kad kuria naują bepilotį lėktuvą "SR-72", kuris galėtų pasiekti iki 6,0 Machų greitį.

Aviakatastrofos ir eksponavimas

SR-71 Blackbird sąrašas
JAV KOP numeris	Modelis	Eksponavimo vieta arba likimas
61-7950	SR-71A	Sudužo 1967 m. sausio 10 d.
61-7951	SR-71A	Pima Air & Space Museum (Davis-Monthan KOP bazė), Tuksonas, Arizonas valstija. Paskolintas NASA, Nr. "YF-12C #06937".
61-7952	SR-71A	Sudužo 1966 m. sausio 25 d. skrisdamas 3 Machų greičiu.
61-7953	SR-71A	Sudužo 1969 m. gruodžio 18 d.
61-7954	SR-71A	Sudužo 1969 m. balandžio 11 d.
61-7955	SR-71A	Air Force Flight Test Center Museum, Edwards KOP bazė, Kalifornijos valstija
61-7956	SR-71B	Air Zoo muziejus, Kalamazoo, Mičigano valstija (NASA831)
61-7957	SR-71B	Sudužo 1968 m. vasario 11 d.
61-7958	SR-71A	Aviacijos muziejus, Robins KOP bazė, Warner Robins, Džordžijos valstija
61-7959	SR-71A	KOP ginkluotės muziejus, Eglin KOP bazė, Floridos valstija
61-7960	SR-71A	Castle aviacijos muziejus, Atwater, Kalifornijos vasltija
61-7961	SR-71A	Cosmosphere muzijejus, Hutchinson, Kanzaso valstija
61-7962	SR-71A	Daksfordo aviacijos muziejus, Jungtinė Karalystė
61-7963	SR-71A	Beale KOP bazė, Marysville, Kalifornija
61-7964	SR-71A	Strategic Air Command & Aerospace Museum, Ashland, Nebraskos valstija
61-7965	SR-71A	Sudužo 1967 m. spalio 25 d.
61-7966	SR-71A	Sudužo 1967 m. balandžio 13 d.
61-7967	SR-71A	Barksdale KOP bazė, Bossier City, Luizianos valstija
61-7968	SR-71A	Virdžinijos mokslo muziejus, Ričmondas, Virdžinijos valstija
61-7969	SR-71A	Sudužo 1970 m. gegužės 10 d.
61-7970	SR-71A	Sudužo 1970 m. birželio 10 d.
61-7971	SR-71A	Evergreen aviacijso muziejus, McMinnville, Oregono valstija
61-7972	SR-71A	Smitsono instituto Steven F. Udvar-Hazy centras, Vašingtono Daleso tarptautinis oro uostas, Chantilly, Virdžinija
61-7973	SR-71A	Blackbird Airpark, Palmdeilas, Kalifornija
61-7974	SR-71A	Sudužo 1989 m. balandžio 21 d.
61-7975	SR-71A	March Field Air Museum, March KOP bazė, Riverside, Kalifornija
61-7976	SR-71A	National Museum of the United States Air Force, Wright-Patterson KOP bazė, Deitonas, Ohajo valstija
61-7977	SR-71A	Sudužo 1968 m. spalio 10 d. Kabina eksponuojama Sietlo skrydžio muziejuje.
61-7978	SR-71A	Sudužo 1972 m. liepos 20 d.
61-7979	SR-71A	Lackland KOP bazė, San Antonio, Teksaso valstija
61-7980	SR-71A	Armstrong Flight Research Center, Edwards KOP bazė, Kalifornija
61-7981	SR-71C	Hill Aerospace Museum, Hill KOP bazė, Ogden, Jutos valstija (buvęs YF-12A 60-6934)

Kuro papildymas.
Pilotai specialiais kostiumais šalia „SR-71 Blackbird“.
Piloto kabina (kokpitas).

Charakteristikos

Tipas
Ekipažas	2
Keleivinės vietos
Ilgis	32,74 m
Aukštis	5,64 m
Sparnų ilgis	16,94 m
Sparnų tipas	deltinis
Sparnų kampas
Sparnų plotas	170 m²
Tuščioji masė	25 000-27 000 kg (priklausomai nuo įrangos krovinio)
Pilnoji masė	77 000 kg
Maksimali masė	78 000 kg
Variklis (-iai)	Pratt & Whitney J58-1 turboreaktyvinis (2)
Traukos jėga	33,1 kN
Kreiserinis greitis
Didžiausias greitis	3 530 km/h (3,3 Macho 24 000 m aukštyje)
Mach
Skrydžio aukštis
Didžiausias aukštis	25 900 m
Skrydžio nuotolis	5 925 km
Kovinis skrydžio nuotolis	5 400 km
Kilimo greitis	60 m/s
Kuro atsargos
krydžio trukmė

Išnašos

↑ Prarasti Lockheed SR-71 (angl.)
↑ Little, Richard (22 September 2015). „Bye Bye U-2: CIA Legend Allen Predicts End Of Manned Reconnaissance“. Breaking Defense. Nuoroda tikrinta 29 May 2017.
↑ Brian Shul, The Untouchables, 1993

Nuorodos

Vikiteka: Lockheed SR-71 Blackbird – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[1] Prarasti Lockheed SR-71 (angl.)

[2] Little, Richard (22 September 2015). „Bye Bye U-2: CIA Legend Allen Predicts End Of Manned Reconnaissance“. Breaking Defense. Nuoroda tikrinta 29 May 2017.

[3] Brian Shul, The Untouchables, 1993

[1]

[2]

[3]