SPG-9
Išvaizda
SPG-9 Kopjo | |
---|---|
Tipas | stovinis prieštankinis granatsvaidis |
Variantai | SPG-9M, SPG-9D ir kt. |
Konstruktorius | V. Silinas, A. Aleksejevas |
Šalis | TSRS, Rusija |
Sukurtas | 1984, Bazalt |
Gamintas | 1985 |
Naudotas | nuo 1963 |
Kalibras, mm | 73 |
Šaudymo sparta, n/min. | 6 |
Svoris, kg | 47,6 |
Ilgis, mm | 2110 |
Vamzdžio ilgis, mm | 670 |
Pradinis greitis, m/s | 435 (PG-9, pradžioje), iki 700 (įsibėgėjus) |
Taikymo tolis, m | 800 |
Maks. šūvio nuotolis, m | 1300, specialia skeveldrine granata – 4500 |
Mechanizmas | rankinis užtaisymas |
Dėtuvė | 1 granata |
SPG-9 Kopjo (rus. СПГ-9 Копьё), 6G6 (rus. 6Г6, GRAU indeksas) – tarybinis stovinis prieštankinis granatsvaidis. Į ginkluotę priimtas 1963 m. Įgula – 4 žm., jie gali pernešti išardytą (žygio padėtyje) granatsvaidį didelius nuotolius, o sudėtą (kovinėje padėtyje) – perkelti iš vienos vietos į kitą keičiant ugnies pozicijas.
Vėliau granatsvaidžiui sukurta skeveldrinė priešpėstinė granata.
Modifikacijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Desantinis granatsvaidis SPG-9D (rus. СПГ-9Д) (GRAU indeksas – 6Г7)
- Modernizuotas granatsvaidis SPG-9M (rus. СПГ-9М) (GRAU indeksas – 6Г13)
- Modernizuotas desantinis granatsvaidis SPG-9DM (rus. СПГ-9ДМ) (GRAU indeksas – 6Г14)
- Modifikacija su naktiniu taikikliu PGN-9 (rus. ПГН-9) (GRAU indeksas – 1ПН52) – SPG-9N, SPG-9DN, SPG-9MN ir SPG-9DMN
- 73 mm kalibro lygiavamzdis pabūklas 2A28 Grom – naudotas kaip pabūklas pėstininkų kovos mašinose BMP-1. Sukurtas SPG-9M bazėje.
Granatsvaidžio šaudmenys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- PG-9V (ПГ-9В; GRAU indeksas 7П3) – su prieštankine granata PG-9 (ПГ-9)
- OG-9V (ОГ-9В; GRAU indeksas 7П4 – su skeveldrine granata OG-9 (ОГ-9)
- OG-9VM (ОГ-9ВМ; GRAU indeksas 7П4М) – su skeveldrine granata OG-9M (ОГ-9М)
- OG-9VM1 (ОГ-9ВМ1; GRAU indeksas 7П4М1) – su skeveldrine granata OG-9M1 (ОГ-9М1)
- PG-9VS ('ПГ-9ВС; GRAU indeksas 7П14) – su prieštankine granata PG-9S (ПГ-9С)
- PG-9VS1 (ПГ-9ВС1; GRAU indeksas 7П20) – su prieštankine granata PG-9S1 (ПГ-9С1)
- PG-15V (ПГ-15В) – pabūklui 2A28 Grom
Techninės taktinės charakteristikos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Granatsvaidžio masė:
- su taikikliu – 49,5 kg
- trikojo stovo masė – 12 kg
- ratinio stovo masė (SPG-9D) – 14 kg
- su taikikliu – 49,5 kg
- vamzdžio ilgis: 1850 mm
- šaudmens ilgis: 1115 mm (PG-9V) ir 1062 mm (OG-9V)
- granatsvaidžio ilgis: 2110 mm
- granatsvaidžio plotis: 1055 mm (kovinėje padėtyje)
- granatsvaidžio aukštis: 820 mm
- vamzdžio pakilimo kampas: 7° (PG-9V), 25° (OG-9V)
- horizontalaus taikymo kampas: ±15°
- pradinis granatos greitis: 435 m/s (PG-9V), 316 m/s (OG-9V)
- didžiausias granatos greitis: 700 m/s
- šarvų pramušamoji geba:
- šaudmuo PG-9V – 300 mm
- šaudmuo OG-9VS – 400 mm
- Didžiausias šūvio nuotolis: 1300 m
- Tiesaus šūvio nuotolis: 800 m
- Optinis taikiklis: PGO-9 (didinimas 4,2 karto)
- Naktinis taikiklis: PGN-9 (infraraudonasis)
- Šaudymo sparta: iki 6 šūv./min.
- Įgula: 4 žmonės (vadas, taikytojas, užtaisytojas, šaudmenų padavėjas)
Šalys naudotojos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Afganistanas – 2002 m. rugpjūtį Bulgarija nemokamai perdavė Afganistano armijai 12 granatsvaidžių SPG-9[1]
- Armėnija
- Baltarusija
- Bulgarija – gaminti ėmė 1966 m. SPG-9[2], vėliau sukūrė variantą SPG-9DNM
- Egiptas
- Gruzija
- Vengrija: SZPG-9
- Iranas: SPG-9
- Irakas
- Kinijos Liaudies Respublika
- Kuba
- Kurdistano darbininkų partija [3]
- Libija
- Moldavija 138 vnt.
- Mongolija
- Marokas[4]
- Nepalas
- Pakistanas
- Lenkija
- Rumunija: AG-9
- Sudanas
- Sirija
- Sovietų Sąjunga
- Vietnamas
- Sudano Liaudies Išsivadavimo Judėjimas Šiaurė,[5]
- Talibanas,[6][7]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Болгария подарила Афганистану советское оружие[neveikianti nuoroda] // РБК от 21 августа 2002
- ↑ HISTORY OF „ARSENAL“ AND BRIEF DESCRIPTION OF ITS ACTIVITY Archyvuota kopija 2014-03-07 iš Wayback Machine projekto. / oficiali ginklų gamyklos "Arsenal Ltd. " svetainė
- ↑ http://www.youtube.com/watch?v=GK6e_rw85So
- ↑ [1] Archyvuota kopija 2016-04-03 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ HSBA Arms and Ammunition Tracing Desk. SPLA-N weapons and equipment, South Kordofan, December 2012. Small Arms Survey, 2013, p.9
- ↑ Hennessey, Patrick. The Junior Officers' Reading Club. Penguin Publications, 2009, p.272
- ↑ Kemp, Colonel Richard and Hughes, Chris, Attack State RED, Penguin Books Ltd, London, 2010, pp.325-334.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- [2] Archyvuota kopija 2008-05-03 iš Wayback Machine projekto.
- SPG-9 fotografijos, charakteristikos