Pereiti prie turinio

Rostovas

Koordinatės: 57°11′00″ š. pl. 39°25′00″ r. ilg. / 57.18333°š. pl. 39.41667°r. ilg. / 57.18333; 39.41667 (Rostovas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Apie miestą prie Dono žr. Rostovas prie Dono.
Rostovas
Ростов
            
Rostovo kremlius
Rostovas
Rostovas
57°11′00″ š. pl. 39°25′00″ r. ilg. / 57.18333°š. pl. 39.41667°r. ilg. / 57.18333; 39.41667 (Rostovas)
Laiko juosta: (UTC 3)
------ vasaros: (UTC 4)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Jaroslavlio sritis Jaroslavlio sritis
Rajonas Rostovo rajonas
Įkūrimo data 862 m.
Gyventojų (2021) 30 406
Altitudė 100 m
Vikiteka Rostovas

Rostovas (rus. Ростов) – miestas Rusijoje, Jaroslavio srityje, prie Nero ežero kranto ir Maskvos-Jaroslavlio kelio, už 53 km į pietvakarius nuo Jaroslavlio. Rajono centras. 33,6 tūkst. gyventojų (2005 m.).

Lengvoji (linų apdirbimo), maisto, optikos pramonė. Tradicinė emalinių dirbinių gamyba.

Rostovas – vienas seniausių Rusijos miestų. Šaltiniuose minimas nuo 862 m., bet manoma, kad įkurtas gerokai seniau. Iki 1125 m. Rostovas buvo Rostovo-Suzdalės kunigaikštystės sostine. Vėliau ją Jurijus Dolgorukis perkėlė į Suzdalę. 988 m. mieste įkurta vyskupija. XIII a. tapo savarankiškos Rostovo kunigaikštystės sostine. XV a. miesto reikšmė gerokai sumažėjo, nes vis labiau kilo Maskva.

Lankytini objektai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rostovui būdinga unikali architektūra. Jis įeina į vadinamąjį „Aukso Žiedą“ (senovinius Rusijos miestus). Yra XVI–XIX a. architektūros paminklų: Rostovo kremlius, Spaso-Jakovlevo vienuolynas, Uspenskio soboras, cerkvės, turgaus aikštės. Svarbus turistinis Rusijos centras.

Vengiant painiavos su pietų Rusijos miestu Rostovu prie Dono, miestas dažnai vadinamas Didžiuoju Rostovu (Ростов Великий) arba Jaroslavlio Rostovu (Ростов-Ярославский).