Romos karalystė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

REGNVM ROMANVM Romos karalystė
753 m. pr. m. e. – 509 m. pr. m. e. →
Kapitolijaus vilkė
Location of {{{paprastas_pav}}} Senovinis Romos miesto žemėlapis.
Sostinė	Roma
Religija	Senovės Romos religija
Valdymo forma	Monarchija
Karalius
753–716 m. pr. m. e.	Romulas
715–673 m. pr. m. e.	Numa Pompilijus
673–642 m. pr. m. e.	Tulas Hostilijus
640–616 m. pr. m. e.	Ankas Marcijus
616–579 m. pr. m. e.	Lucijus Tarkvinijus Senasis
578–535 m. pr. m. e.	Servijus Tulijus
Era	Geležies amžius

Romos karalystė (lot. REGNVM ROMANVM) yra Senovės Romos istorijos periodas nuo Romos miesto įkūrimo 753 m. pr. m. e. (ši data laikoma romėnų metų skaičiavimo pradžia) iki Romos respublikos paskelbimo 509 m. pr. m. e. Apie šį laikotarpį mažai žinoma, nes neišliko beveik jokių jo įrašų. Dauguma žinių apie Romos karalystę užrašytos Romos respublikos ir Romos imperijos laikais ir yra pagrįstos legendomis.

Pasak legendos, Romos miestą prie Tiberio upės įkūrė broliai dvyniai – Romulas ir Remas. Juos ankstyvoje kūdikystėje išmaitino vilkė, vėliau tapusi Romos simboliu. Jie laikomi pirmaisiais Romos valdovais. Šiuo laikotarpiu valdo septyni karaliai.

Karalius senato renkamas iki gyvos galvos. Karaliaus patarėjai - senatas ir vyresniųjų taryba. Tautos susirinkimas leido įstatymus, rinko valstybės pareigūnus, atliko teismo funkcijas.

Gyventojai skirstomi į patricijus ir plebėjus. Patricijai - visateisiai Romos gyventojai, jie dalyvavo Romos valdyme, skirstė žemę. Vėliau jų privilegijos buvo apribotos. Plebėjai buvo laisvieji Romos gyventojai, atliko karo prievolę, tačiau negalėjo užimti valstybinių pareigų. Plebėjai kovojo dėl šių teisių. Tik III a. pr. m. e. Romos pilietybė buvo suteikta visiems laisviesiems Romos gyventojams.

Karalių epocha baigėsi 510 m. pr. m. e. Tarkvinijaus Išdidžiojo, paskutinio iš septynių karalių, išvijimu.

Kilmė

Roma įkurta prie Tibro brastos, kur Palatino ir kitos kalvos suteikė gera gynybą, o aplink buvo derlinga lyguma. Pasak Romos istorikų, per 243 metus Romą valdė septyni karaliai. Vidutinė valdymo trukmė buvo 35 metai. Su tuo nesutinka šiuolaikiniai mokslininkai nuo Barthold Georg Niebuhr laikų. Galai sunaikino daugumą istorinių raštų 390 m. pr. m. e. po Alijos mūšio. Likusius raštus praganė laikas ir vagystės. Todėl į visus faktus apie Romos karalystę reikia žiūrėti atsargiai.

Karaliaus Servijaus Tulijaus reformos

• Roma padalijama į tribas (apygardas).
• Užtikrinamas Romos vadovaujamas vaidmuo Lotynų sąjungos miestuose.
• Pertvarkoma romėnų kariuomenė. Ji suskirstoma į penkias centurijas pagal piliečių turtingumą. Tautos susirinkime balsuojama sustojus centurijoms.