Ribiškės
| Ribiškės | ||
|---|---|---|
  Ribiškės |
||
| 54°39′47″š. pl. 25°19′48″r. ilg. / 54.663°š. pl. 25.330°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Vilniaus miesto savivaldybė
| |
| Seniūnija | Rasų seniūnija | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Рыбишки | |
Ribiškės – Vilniaus miesto dalis, esanti į pietryčius nuo miesto centro, Pavilnių regioniniame parke, tarp Rasų vakaruose, Liepkalnio pietuose ir Gurių rytuose.[2]
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Erozinės raguvynų vėduoklės, gražios kalvos, nuo Ribiškių kalno atsiveria miesto panorama. Į šiaurės rytus, link Pūčkorių, veda 12 km pažintinis pėsčiųjų takas. Įsteigtas Ribiškių kraštovaizdžio draustinis. Ribiškes aptarnauja 31 ir 33 nr. autobusai (Ribiškių, Juodojo kelio st.).
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]XVII a. minimas Ribiškių dvaras (palivarkas), kurį pastatė jėzuitai. 1622–1632 m. iškasti ir įžuvinti tvenkiniai. Vėliau dvaras priklausė Vilniaus miestui.[3]
XIX a. pabaigoje į Ribiškes vedė takai nuo Vilniaus centro – jie ėjo palei Vilnią, per botanikos sodą, buvusį greta Kreivosios pilies kalno ir toliau už jo. 1905 m. Rudaminos valsčiaus Ribiškių dvare (Tiškevičiaus), kaime, plytinėje ir mokykloje gyveno 406 žmonės.[4]
1930 m. atrastas Ribiškių lobis, datuojamas XIII a. viduriu.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Jāņa sēta Map Publishers Ltd (2003). Lietuvos autokelių atlasas, 1 : 200 000 (Map). – Ryga. p. 157. (atlaso žemėlapiuose teritorijų ribos pateiktos pagal VĮ „Registrų centras“ 2003-07-01 duomenis)
- ↑ Informacinis stendas File:Ribiskes 1.jpg
- ↑ Гошкевич И.И. Виленская губерния: Полный список населенных мест со статистическими данными о каждом поселении, составленный по официальным сведениям. Вильна, 1905.
