Rakonevicės
| Rakonevicės lenk. Rakoniewice | |
|---|---|
 
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC 1) ------ vasaros: (UTC 2) | |
| Valstybė |  Lenkija
|
| Vaivadija |  Didžiosios Lenkijos vaivadija
|
| Apskritis | Didžiosios Lenkijos Grodzisko apskritis |
| Valsčius | Rakonevicių valsčius |
| Gyventojų | 3 613 |
| Plotas | 3,4 km² |
| Tankumas | 1 063 žm./km² |
Rakonevi̇̀cės [1] (lenk. Rakoniewice) – miestas vakarų Lenkijoje, 45 km į pietvakarius nuo Didžiosios Lenkijos Grodzisko, Didžiosios Lenkijos vaivadijoje. Valsčiaus centras. Stovi šv. Martyno ir Stanislovo bažnyčia, veikia Ugniagesių muziejus, išlikę dvaro rūmai, žydų kapinės. Geležinkelio stotis.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Minimos nuo 1252 m. ir pavadintos didiko Rakonio garbei. Iš pradžių tai buvo šlėktų kaimas, 1662 m. jis gavo miesto teises, tuo metu ėmė vystytis amatai. 1793 m. atiteko Prūsijai, 1806–1815 m. buvo Varšuvos kunigaikštystėje, XIX a. priklausė Volštyno apskričiai.[2] 1919 m. atiteko Lenkijai, 1939 m. – nacių Vokietijai, nuo 1945 m. – vėl Lenkijoje.
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Robert Koch (1843–1910), vokiečių mikrobiologas, Nobelio premijos laureatas, 1869–1872 m. atliko medicininę praktiką Rakonevicėse.
Miestų partnerystė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestai, su kuriais Rakonevicės yra užmezgusios partnerystės ryšius:[3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- ↑ Rakoniewice. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IX (Poźajście — Ruksze). Warszawa, 1888, 505 psl. (lenk.)
- ↑ Miasta partnerskie. Rakoniewice.pl (tikrinta 2024-08-28).