Rahus

Mitiškai, juodas diskas, užstojantis saulę, laikomas Rahumi

Rahus tajų ikonografijoje

Rahus (skr. राहु = IAST: Rāhu-, mong. Рах) – indų mitologijos demonas (asura), per saulės užtemimus praryjąs saulę, ir ją po dieviško įsikišimo, paleidžiąs.

Rahus laikytas daitjų karaliaus Vikpračičio ir Dakšos dukters Simhikos palikuonimi. „Mahabharatoje“ (I.17.4–9) pasakojama, kad dievams ragaujant amritą (žr. Pieno vandenyno plakimo mitas), Rahui pavyko apgaule sriūbtelti jos kelis lašus. Bet kai amrita pasiekė jo gerklę, Saulė ir Mėnuo pastebėjo Rahų tarp dievų ir pranešė apie jį Višnui. Šis savo disku nukirto Rahaus galvą, bet dėl amritos lašų ta galva liko nemirtinga ir pateko dangun. Nuo to laiko Rahaus galva, norėdama atkeršyti Mėnuliui ir Saulei, juos stengiasi praryti. Kai dievai ir asurai kovojo dėl amritos, keturi jos lašai nukrito žemėn. Dabar tose vietose švenčiama kumbha mela.

Indų astrologijoje nelaimios dienos atkarpos vadinamos Rāhu kāla, nes veikiamos demono Rahaus.

Rahus pateko ir į budistinės mitologijos pandemoniumą. Ypač jo mitologija išplėtota mongolų. Pasak jų, Rahu pasiverčia mėnuliu ir patekęs į dangų (Tengri), kuriam saulės dievas (arba Chormusta) grąžino seniau asurų pavogtą nemirtingumo gėrimą (aršaną). Rahui pavyksta tapti nemirtingu anksčiau, nei Chormustos nurodymu Očirvanis spėja jį sukapoti. Dėl to, Rahus vis keršija saulei ir mėnuliui, juos prarydamas.

Kalmukų ir chalcha mongolų tautosakoje Rahus (Aracha) tapatinamas su gyvate. Apie jį pasakojama, kad jis išgėręs dievybės (Avalokitešvaros – Burchanbakšio, Očirvanio, Arja Bulos) paruoštą aršaną ir šlapinasi į jo indą (arba išgeria su visu indu). Aršano pakeitimas šlapimu, pasak mongolų, gresia gyvybės žemėje sunaikinimu. Dėl to, griausmavaldis Očirvanis išgeria aršaną, nuo kurio pajuoduoja. Jis perskelia Rahų į dvi dalis – apačia nukrenta žemėn, kur pavirsta ugnikalniais arba tuntais vabzdžių ir nariuotakojų. Demono galva slapstosi už mėnulio (medžio, lietaus debesų), bet pastebėta, dievybės įkinkoma į mėnulio priekabą. Buriatai Rahų laiko degtinės išradėju, dėl jo taip pat žmogus netekęs kailio. Kai kurie buriatai išskiria Alchą ir Archanšuchterą – vienas ryja mėnulį, kitas saulę.