Raguviškiai
| Raguviškiai | ||
|---|---|---|
  Raguviškiai |
||
| 55°51′47″š. pl. 21°22′44″r. ilg. / 55.863°š. pl. 21.379°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Žalgirio seniūnija | |
| Gyventojų | 288 | |
 Vikiteka |
Raguviškiai | |
Raguviškiai – kaimas pietrytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 9 km į rytus nuo Kretingos, Minijos upės dešiniajame krante. Žalgirio seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Kelyje 2312 Kretinga–Raguviškiai–Budriai per Miniją nutiestas Raguviškių tiltas. Yra Kretingos M. Daujoto mokyklos pradinis skyrius, Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos filialas[2], Kretingos kultūros centro Raguviškių filialas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Raguviškių apylinkėje gyvenama nuo seno. Kaimo žvyrduobėje buvo randama akmens kirvių, senovės žalvarinių dirbinių, Minijos slėnio terasoje aptikta geležinių ietigalių, žalvarinių apyrankių, antkaklių ir segių, datuojamų IX–XIII a. Kaimas turėjo dvejas kapines, vadinamas Marų kapeliais. Vienos stūksojo aukštumoje netoli kaimo kryžkelės (nukastos eksploatuojant žvyro karjerą), kitos tebėra Minijos slėnio terasoje į pietus nuo evangelikų liuteronų kapinių.
Rašytiniuose šaltiniuose Raguviškiai pirmą kartą paminėti 1694 m.[3] Kaimas priklausė Kartenos, o nuo XIX a. – Mišučių dvarui. 1718 m. valstiečiai Zigmantas Kupčaitis, Zigmantas Pivoraitis ir siuvėjas Kristupas Kusaitis skundėsi Kartenos savininkui Kazimierui Jonui Sapiegai, kad dvaro administratorius T. Arbašauskas juos skriaudžia, ima neteisėtus mokesčius ir savavališkai baudžia piniginėmis baudomis.[4]
1846 m. Kartenos parapijos Raguviškių kaime buvo 21 dūmas.[5] XIX a. II pusėje – XX a. pradžioje gyvenvietė smarkiai išaugo, tapo didžiausiu Kartenos valsčiaus kaimu. Jame gyveno vaistininkas Paulius Panceris, kurio sūnus Paulius (g. 1860 m.) 1883 m. įstojo į Dorpato (Tartu) universitetą studijuoti farmacijos, tačiau po metų buvo atleistas.[6] Kaime gyveno kuprius Kaliuška, dares pypkes, smeigtukus. XIX a. pabaigoje Raguviškiai buvo kaimas Telšių apskrityje.[7]
Carmečiu kaimo kryžkelėje stovėjo rusų pasienio sargybos užkardos būstinė. Ją pastatė Jokūbavo dvarininkas Konstantinas Parčevskis. Pastatas buvo medinis, vienaukštis, su gyvenamosiomis patalpomis ir arklide po vienu stogu. Jame gyveno užkardos vadas ir keli kavaleristai. Jie pasienio ruože tarp Jokūbavo ir Raguviškių gaudydavo kontrabandininkus, kuriems Raguviškių apylinkėje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje vadovavo Vaišnoras, išgarsėjęs tuo, kad apie 1894 m. sugebėjo iš užsnūdusio pasienio sargybinio atimti šautuvą. Kontrabandininkai nešdavo ir draudžiamą lietuvišką spaudą. Ją Raguviškiuose platino ir vaikus gimtosios kalbos slapta mokė daraktorius Antanas Balsevičius. Po I pasaulinio karo Vincentas Parčevskis užkardos pastatą atidavė dvaro tarnautojui, kuris ten gyveno, o vėliau jį nugriovė.
1923 m. Raguviškiuose buvo 44 ūkiai,[8] kurie 1927 m. išskaidyti į vienkiemius. Tarpukariu kaimas priskirtas prie Kretingos valsčiaus. Jame kūrėsi visuomeninės organizacijos, 1925 m. įsteigtas Raguviškių šaulių būrys,[9] kuris 1930 m. persikėlė į Jokūbavą.[10] Šauliai minėjo valstybines ir tautines šventes, rengė gegužines. Gegužinėms prie Minijos vietą jiems skirdavo Mišučių dvarininkas Vytautas Mongirdas ir jo sesuo, Notiškės dvarelio savininkė Šniukštienė. Aktyviai veikė „Jaunosios Lietuvos“ Raguviškių skyrius. Vadovaujami mokytojos S. Ragauskaitės, 1933 m. lapkričio 12 d. jaunalietuviai suruošė viešą vakarą, kuriame vaidino komediją „Kurčias žentas“.[11]
Atėjus raudonajai armijai, į Vokietiją repatrijavo ūkininkė Lidija Lenkytė. 1940–1941 m. raudonarmiečiai priešais Raguviškius prie Minijos ėmėsi statyti betoninius karinius įtvirtinimus, kuriems žvyrą kasė iš kaimo žvyrduobės šalia senojo kelio Kretinga-Budriai. Įtvirtinimais jie nesuspėjo pasinaudoti. Frontui pasisukus į vakarus, prie Minijos, jau Raguviškių kaimo žemėje bandė ilgesniam laikui įsitvirtinti vokiečių kareiviai, iškasę ir išbetonavę apkasus. Sovietų armijai pavyko 1944 m. spalio 10 d. su 60 tankų pralaužti vokiečių pasipriešinimą ties tiltu per Miniją ir priversti juos trauktis.
1945–1951 m. iš kaimo ištremta 17 žmonių: Antano Keblio, Antano Miltakio, Klemenso Paukščio ir Julijos Žilienės šeimos.[12] Likę gyventojai 1949 m. buvo suvaryti į Raguvos kolūkį, kuris vėliau, prijungus prie jo gretimus ūkius, pavadintas Švyturiu. Po vėliau vykdytų ūkių stambinimo, Raguviškiai buvo Minijos, po to – Kretingos sodininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, 1959–1963, 1977–1995 m. – Žalgirio apylinkės administracinis centras. 1954 m. atidaryta biblioteka, 1960 m. – felčerio-akušerio punktas, kultūros namai, pastatytas ūkio administracijos ir kultūros-buities pastatų kompleksas, vaikų darželis, parduotuvė. Iš Būdviečių į gyvenvietę perkelta Raguviškių pagrindinė mokykla.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1861–1915 m. | Mišučių seniūnija, Kartenos valsčius, Telšių apskritis, Rusijos imperija |
| 1950–1953 m. | Rubulių apylinkė, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis, LTSR |
| 1953–1959 m. | Rubulių apylinkė, Kretingos rajonas, LTSR |
| 1959–1963 m. | Žalgirio apylinkės centras, Kretingos rajonas, LTSR |
| 1963–1977 m. | Žalgirio apylinkė, Kretingos rajonas, LTSR |
| 1977–1990 m. | Žalgirio apylinkės centras, Kretingos rajonas, LTSR |
| 1990–1995 m. | Žalgirio apylinkės centras, Kretingos rajonas |
| 1995–2009 m. | Žalgirio seniūnijos centras, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis |
| nuo 2009 m. | Raguviškių seniūnaitija, Žalgirio seniūnijos centras, Kretingos rajono savivaldybė |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | ||||||||
| 1900 m. | 1902 m.[13] | 1910 m.[14] | 1923 m.sur.[15] | 1959 m.sur.[16] | 1970 m.sur.[17] | 1979 m.sur.[18] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 468 | 243 | 493 | 271 | 272 | 282 | 347 | ||
| 1986 m.[19] | 1989 m.sur.[20] | 1999 m. | 2001 m.sur.[21] | 2011 m.sur.[22] | 2021 m.sur.[23] | - | ||
| 397 | 355 | 407 | 369 | 332 | 288 | - | ||
| ||||||||
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Gyveno
- Adolfas Maštaras (1920–1990), gydytojas chirurgas, pedagogas, Kauno medicinos instituto dėstytojas;
- Nijolė Dariūtė-Maštarienė (1925–1990), visuomenės veikėja, tapytoja, gydytoja terapeutė, legendinio lakūno Stepono Dariaus duktė. Jos garbei palei Maštarų sodybą einantis kelias Raguviškiai-Rubuliai pavadintas N. Dariūtės gatve.
Kultūros paveldas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Raguviškių kapinynas (IX-XIII a.);
- Raguviškių II kapinynas (IX-XII a.);
- Raguviškių senosios kapinės (XVII-XIX a.);
- Raguviškių II senosios kapinės (XVI-XVIII a.);
- Akmuo, vad. Balniaus kūliu;
- Raguviškių šaltinis, vad. Marijos šaltiniu.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Raguviškiai nuo Minijos slėnio -
Paminklo sovietų armijai liekanos -
Raguviškių kapinynas -
Raguviškių II kapinynas -
Koplytėlė senosiose kaimo kapinėse
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Raguviškių biblioteka-filialas Archyvuota kopija 2008-06-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Tarybų Lietuvos enciklopedija, t. 3. – P. 495
- ↑ Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais, t. 2. – Vilnius, 1961. – P. 80, 82
- ↑ Gadon M. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – Str. 173 (Ragowiszki)
- ↑ Antanas Tyla. Iš Lietuvos kilę Tartu universiteto studentai 1802–1918 metais. – Lietuvos istorijos metraštis, 1981 metai. – Vilnius, 1982. – P. 78–79
- ↑ Ragowiszki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IX (Poźajście — Ruksze). Warszawa, 1888, 491 psl. (lenk.)
- ↑ Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 114
- ↑ Danutė Mukienė. Šaulių būriai Žemaitijoje. – Pajūrio naujienos – 1994, liepos 8. – P. 4
- ↑ Trimitas – 1930, gegužės 15. – P. 397
- ↑ Mūsų rytojus – 1933, lapkričio 17. – P. 3
- ↑ 1941–1952 metų Lietuvos tremtiniai, t. 1. – Vilnius, 1993. – P. 440, 448, 450, 466
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Raguviškiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 23 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kazys Misius ir kt. Raguviškiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 495
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
KRETINGA – 11 km Dupulčiai – 6 km |
Mišučiai | Nausodis |
| |||||||
| Būdviečiai Laumalės – 1 km |
|
||||||||||
| JOKŪBAVAS – 4 km | Kumponai | Kalno Grikštai BAUBLIAI – 4 km | |||||||||
| ||||||||||||||