Rafija
Rafija | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Raphia australis | ||||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
|
Rafija (Raphia) – palminių šeimos gentis, kurią sudaro 20 rūšių. Auga tropinėje Afrikoje, ypač Madagaskare. Vienintelė rūšis R. taedigera aptinkama Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Užauga iki 16 m aukščio, garsi savo plunksniškais lapais, ilgiausiais augalų karalystėje. R. regalis lapai siekia iki 25,11 m ilgio[1] bei 3 m pločio. Augalai yra monokarpiniai – žydintys vienintelį kartą, subrandinantys sėklas ir žūstantys, kai kuriose rūšyse žūsta tik vaisius subrandinę kamienai, o iš išlikusios šaknų sistemos atauga nauji ūgliai.
Rūšys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Raphia africana Otedoh
- Raphia australis Oberm. & Strey
- didžialapė rafija (Raphia farinifera (Gaertn.) Hyl.)
- Raphia gentiliana De Wild.
- gaboninė rafija (Raphia hookeri G.Mann & H.Wendl.)
- Raphia laurentii De Wild.
- Raphia longiflora G.Mann & H.Wendl.
- Raphia mambillensis Otedoh
- Raphia mannii Becc.
- Raphia matombe De Wild.
- Raphia monbuttorum Drude
- Raphia palma-pinus (Gaertn.) Hutch.
- Raphia regalis Becc.
- Raphia rostrata Burret
- Raphia ruwenzorica Otedoh
- Raphia sese De Wild.
- sudaninė rafija (Raphia sudanica A. Chev.)
- Raphia taedigera (Mart.) Mart.
- Raphia textilis Welw.
- vyninė rafija (Raphia vinifera P. Beauv.)
Panaudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rafijos daug kur naudojamos, dažniausiai tekstilėje ir statybose. Auginimo kraštuose iš rafijos pluošto gamina virves, iš medienos – sijas, lapais dengia stogus.
Pluoštas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo kiekvieno plunksniško lapo lapelio apatinės dalies nulupamas plaušingas sluoksnis, iš kurio gaunami ilgi ploni plaušai, kuriuos galima dažyti ir naudoti audimui ar pynimui. Iš tokio pluošto gaminami įvairūs gaminiai, pradedant skrybėlėmis ir apavu bei baigiant dembliais. Paprastas rafijos pluoštas eksportuojamas ir daugelyje šalių pardavinėjamas kaip sodui skirti raišteliai ar šiaip kaip „natūralūs“ raišteliai. Pavyzdžiui, sodininkai rafijos raišteliais apriša įskiepį poskiepyje.
Gėrimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Iš rafijų gaminami kultūriškai svarbūs gėrimai. Rafijų sula turi nemažai cukrų, tad rafijos palmės viršuje išpjaunama skylė, prie kurios pritvirtinamas iš moliūgo padarytas indas, į kurį teka baltas pieniškas skystis. Taip renkant sulą rafijos medis paprastai žūsta.
Surinktai sulai leidžiama kelias dienas rūgti. Ką tik surinkta sula yra saldi ir atrodo šiek tiek gazuota. Rūgstant vis daugiau cukraus virsta alkoholiu. Taip pagamintas gėrimas vadinamas palmių vynu. Rafijos vynas paprastai būna saldesnis už taip pat gamintą alyvpalmių vyną. Distiliuojant palmių vyną galima gauti stipresnius gėrimus, pvz., ogogoras. Kraštuose, kur auga rafijos ar alyvpalmės, svečius tradiciškai vaišina iš palmių pagamintu palmių vynu ar ogogoru.
-
Rafijos pluoštas dažnai panaudojamas skiepams aprišti.
-
Plaušingo palmės lapo vidinio sluoksnio atskyrimas yra pirmas žingsnis darant virvę iš rafijos (Kongo Demokratinė Respublika.
-
Palmės lapo plaušai sukočiojami kartu, kad visiškai išdžiūvę būtų tvirtesni.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ [Hallé, F. 1977. The longest leaf in palms? Principes 21: 18.]